Netrukdykime vyrams tapti gerais tėčiais

Artėjančios tėčio dienos proga pasikalbėkime apie tėvystę.

Ar dažnai girdite mitą, kad vaikų priežiūra – tai moters pašaukimas?

Kad ji patiria įkvėpimą ugdydama ir besirūpindama dvidešimt keturias valandas ir septynias dienas per savaitę?

Kad vyras to nesupras – juk jo darbas tempti grobį į namus!

Tačiau tai tikrai netiesa!

Motinos meilė yra ypatinga, tačiau tėtis lygiai toks pat svarbus vaikui.

Jis taip pat geba atpažinti ir atliepti kūdikio emocijas, poreikius, kurti saugumo jausmą ir suteikti galimybę drąsiai tyrinėti pasaulį.

Kai tėčiai nuo pat pradžių aktyviai įsitraukia į priežiūrą, vaikai turi:

• geresnius pažintinius, kalbinius ir emocinius gebėjimus;
• aukštesnę savivertę;
• mažiau elgesio problemų;
• yra smalsesni, laimingesni, lengviau bendrauja ir susitvarko su stresu;
• geba užjausti ir apginti savo nuomonę.

Bet svarbiausia, kad turėdami tokius tėčius, vaikai jaučiasi mylimi!

Kuo daugiau vyrai būna su vaikais, tuo labiau pasitiki savo kaip tėčio gebėjimais, lengviau įveikia nerimą ir sunkumus, yra supratingesni ir jaučia didesnį pasitenkinimą tėvyste.

Jie tampa aktyvesniais bendruomenės nariais ir sėkmingiau daro karjerą.

Aktyvūs tėčiai tvirti iš išorės ir švelnūs viduje.

Jie užmezga tamprų ryšį su vaikais ir tai su kaupu kompensuoja laikinus piniginius suvaržymus.

Netrukdykime vyrams tapti gerais tėčiais!

Skirkite 1,2% lyčių lygybei

*nedovanosim, ne mūsų darbas. Mes užsiimsim švietimu apie lygias galimybes.

Tiesa ta – negalime pažadėti, kad Lietuvoje kaip sniegas ištirps lyčių stereotipai, baigsis seksualinis priekabiavimas, visi tėčiai aktyviai dalyvaus savo vaikų auklėjime ir kurs su jais kokybišką ryšį, o valdžia darys viską, kad neliktų diskriminacijos.

Visgi nuo 2003 m. mūsų organizacija jau gerokai pratašė akmenį ir daugybėje sričių matome savo darbų poveikį keliant anksčiau mažai kam suprantamus lygių galimybių klausimus: nepakankamą moterų reprezentaciją istorinėje atmintyje, smurtą artimoje aplinkoje kaip lyčių lygybės problemą, vyriškumo normų kaitą, vertikalią ir horizontalią lyčių segregaciją darbo rinkoje ir kt.

Mes nenukeliame kačiukų tupinčių aukštuose medžiuose, bet siekiame sisteminių pokyčių.

Tyrimas regionuose priblokšė: kas antras pritaria moterų su negalia sterilizacijai, kas trečias įsitikinęs, kad politikoje joms ne vieta

Kas antras respondentas visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad priverstinė sterilizacija ir (arba) priverstinis nėštumo nutraukimas moterims, turinčioms tam tikrą negalią – pateisinamas. Tokius duomenis atskleidė Panevėžio miesto, rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse atlikta apklausa.

Tyrimas taip pat parodė, kad teisė kurti šeimą moterims su negalia nėra pripažįstama. Teiginiui, kad pasirinkdamos turėti vaikų moterys su negalia elgiasi neatsakingai, prieštaravo tik 38% apklaustųjų. Anot lygių galimybių ekspertų, tai rodo visuomenės – tiek specialistų, tiek artimųjų – palaikymo stoką, patiriamo socialinio spaudimo ir diskriminacijos, kuri atsiranda lyties ir negalios sankirtoje, mastus.

„Tai – iškalbinga sisteminio reprodukcinių moterų teisių nepaisymo pasekmė. Nesvarbu, verčiama gimdyti ar daryti abortą, neleidžia nepageidaujamo nėštumo nutraukti medikamentais ar prievarta sterilizuojama, – tai yra skirtingos to paties medalio pusės. Kai moterys sumenkinamos iki reprodukcinės funkcijos, jose sunku matyti žmogų, turintį pamatinę teisę į savo kūno neliečiamybę”, – teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Moterų su negalia vertinimas kupinas prieštaravimų

Apklausa taip pat atskleidė, kad didelė dalis respondentų (3-4 iš dešimties) neturi aiškios nuomonės, vertindami moterų su negalią padėtį, atsakymuose apstu nenuoseklumo. Pavyzdžiui, pritarę teiginiui, kad negalia nėra kliūtis moterims būti seksualioms (su tuo visiškai arba iš dalies sutiko 61 proc. apklaustųjų), tik 32 proc. pripažino, kad galėtų turėti romantinių santykių su negalią turinčiu žmogumi.

Kas antras (49 proc.) sutiktų, kad darbe vadovautų moteris su negalia. Keturi iš dešimties teigė manantys, kad matoma moters negalia neturėtų būti kliūtis dirbti laidos vedėja televizijoje, tačiau beveik tiek pat (35 proc.) tuo pat metu mano, kad moterims su negalia į politiką geriau nelįsti.

„Toks nuostatų nenuoseklumas rodo didelį viešos moterų su negalia reprezentacijos trūkumą, kuris tampa kliūtimi geriau suprasti egzistuojančius iššūkius, problemas ir ieškoti veiksmingų sisteminių sprendimų.”– aiškina Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė.

Labiau pateisinamas smurtas prieš moteris su negalia

Ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių negalią, sprendimas palikti smurtinius santykius taip pat vertinamas mažiau palankiai nei tokių moterų, kurios negalios neturi. Praėjusių metų sausį keliuose Lietuvos regionuose vykdytas tyrimas parodė, kad apie 90 proc. visuomenės linkusi palaikyti moteris, bandančias palikti smurtautojus. Tačiau moterų su negalia atveju toks palaikymas vos 53 proc.

„Mergaitės ir moterys su negalia patiria nuolatinį menkinimą iš savo aplinkos. Jis žaloja psichologiškai, stumia į izoliaciją, daro jas nematomas. O visuomenė natūralizuoja diskriminaciją, esą moterys su negalia ir turi didžiąją laiko dalį praleisti namuose. Tai – nepriimtina, neteisinga, o ir mes prarandame moterų su negalia potencialą”, – Aurelija Auškalnytė.

Šiuolaikiniai vyrai ir lyčių lygybė: paskatos ir kliūtys vyrams įsitraukti į vaiko priežiūrą

Neproporcingas su vaiko priežiūra susijusių atsakomybių tarp tėvų pasidalijimas yra itin svarbi atlyginimo tarp lyčių atotrūkio Lietuvoje priežastis. Tai turi ilgalaikių pasekmių moterų karjerai ir bendrai gyvenimo kokybei.

Tačiau pokytis link proporcingo pasidalijimo vaiko auginimo našta galėtų atnešti daug naudos ne tik moterims, šeimoms, bet ir valstybei. Deja, bet ilgą laiką lyčių lygybės politika, sprendžiant su nelygybe susijusias problemas viešajame sektoriuje, paliko vyrus šios politikos „paraštėse” arba neutralioje pozicijoje.