Naujienos

2021 03 31

Skirkite 1,2% lyčių lygybei

*nedovanosim, ne mūsų darbas. Mes užsiimsim švietimu apie lygias galimybes.

Tiesa ta – negalime pažadėti, kad Lietuvoje kaip sniegas ištirps lyčių stereotipai, baigsis seksualinis priekabiavimas, visi tėčiai aktyviai dalyvaus savo vaikų auklėjime ir kurs su jais kokybišką ryšį, o valdžia darys viską, kad neliktų diskriminacijos.

Visgi nuo 2003 m. mūsų organizacija jau gerokai pratašė akmenį ir daugybėje sričių matome savo darbų poveikį keliant anksčiau mažai kam suprantamus lygių galimybių klausimus: nepakankamą moterų reprezentaciją istorinėje atmintyje, smurtą artimoje aplinkoje kaip lyčių lygybės problemą, vyriškumo normų kaitą, vertikalią ir horizontalią lyčių segregaciją darbo rinkoje ir kt.

Mes nenukeliame kačiukų tupinčių aukštuose medžiuose, bet siekiame sisteminių pokyčių.

Prašome jūsų jungtis prie pokyčio ir SKIRTI MUMS 1,2% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba tiesiogiai mus paremti. Parama įgalina mus ne tik išgyventi kaip organizacijai, bet ir be proto motyvuoja. Detalesnė informacija apie paramos skyrimą čia.

Ką veiksime su šiais metais gauta parama?

  • Yra temų, kurios audrina visuomenę, yra temų, kurios per dažnai užmirštamos. Mes siekiame išryškinti tai, kas lieka nematoma. Būtent nematomomis dažnai tampa moterys su negalia, kurios atsiduria dviejų pažeidžiamumų sankirtoje – negalios ir lyties. Projekto metu dirbsime su aktyviomis moterimis Panevėžyje ir Tauragėje, suteikdamos paramą imtis aktyvios savo interesų advokacijos bei su nevyriausybinėmis organizacijomis – negalios klausimais dirbančiomis geriau suprasti moterų teisių klausimus, o su moterų teises ginančiomis – atliepti į moterų su negalia poreikius. Taip pat garsiai kelsime šiuos klausimus viešojoje erdvėje. Apie tai, kodėl svarbu kalbėti būtent apie moteris su negalia galite daugiau sužinoti čia. Apie projektą, iš dalies remiamą Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo, daugiau čia.
  • Taip pat kalbėsime ir apie kitas su lyčių lygybe susijusias temas, kad organizacija pulsuotų ne tik kruopščiai suplanuotais projektais, bet galėtume reaguoti į čia ir dabar aktualius klausimus.

Ką nuveikėme su 2020 m. gauta parama?

  • 15 knygų „Moterys, kūrusios Lietuvą” buvo išsiųstos į Lietuvos centrus, pašalius ir ten įsikūrusias BIBLIOTEKAS: Vilniaus m. sav. centrinę, Panevėžio apskrities Gabirelės Petkevičaitės-Bitės, Neringos sav. Viktoro Miliūno, Molėtų r. sav., Šiaurių apskr. Povilo Višinskio, Lentvario, Vyžuonių, Užpalių, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos, Vilniaus Taikos progimnazijos, Vilniaus Užupio gimnazijos, Vilniaus Simono Stanevičiaus Progimnazijos, Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ir Riešės gimnazijos. Bibliotekos atrinktos paskelbus mūsų Facebook paskyroje kvietimą siūlyti, kokios bibliotekos lentynoje ši mūsų išleista knyga turėtų atsidurti.
  • Taip pat gauta parama naudota įgyvendinant projektą „PARENT: vyriškumo normų kaita įsitraukiant į atsakingą tėvystę”. Projekto idėja – smurto artimoje aplinkoje mažinimas puoselėjant vyrų tėvystės įgūdžius. Įgyvendinant jį apie įtraukią tėvystę informuota ne tik visuomenė, bet ir konkrečios specialistų, dirbančių su šeimomis, grupės, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo specialistės ir specialistai. Kviečiame susipažinti su leidiniu šia tema. Daugiau apie projektą čia. Projektą iš dalies finansavo Europos Komisija.

 

Skaityti toliau

2021 03 29

Tyrimas regionuose priblokšė: kas antras pritaria moterų su negalia sterilizacijai, kas trečias įsitikinęs, kad politikoje joms ne vieta

Kas antras respondentas visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad priverstinė sterilizacija ir (arba) priverstinis nėštumo nutraukimas moterims, turinčioms tam tikrą negalią – pateisinamas. Tokius duomenis atskleidė Panevėžio miesto, rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse atlikta apklausa.

Tyrimas taip pat parodė, kad teisė kurti šeimą moterims su negalia nėra pripažįstama. Teiginiui, kad pasirinkdamos turėti vaikų moterys su negalia elgiasi neatsakingai, prieštaravo tik 38% apklaustųjų. Anot lygių galimybių ekspertų, tai rodo visuomenės – tiek specialistų, tiek artimųjų – palaikymo stoką, patiriamo socialinio spaudimo ir diskriminacijos, kuri atsiranda lyties ir negalios sankirtoje, mastus.

„Tai – iškalbinga sisteminio reprodukcinių moterų teisių nepaisymo pasekmė. Nesvarbu, verčiama gimdyti ar daryti abortą, neleidžia nepageidaujamo nėštumo nutraukti medikamentais ar prievarta sterilizuojama, – tai yra skirtingos to paties medalio pusės. Kai moterys sumenkinamos iki reprodukcinės funkcijos, jose sunku matyti žmogų, turintį pamatinę teisę į savo kūno neliečiamybę”, – teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Moterų su negalia vertinimas kupinas prieštaravimų

Apklausa taip pat atskleidė, kad didelė dalis respondentų (3-4 iš dešimties) neturi aiškios nuomonės, vertindami moterų su negalią padėtį, atsakymuose apstu nenuoseklumo. Pavyzdžiui, pritarę teiginiui, kad negalia nėra kliūtis moterims būti seksualioms (su tuo visiškai arba iš dalies sutiko 61 proc. apklaustųjų), tik 32 proc. pripažino, kad galėtų turėti romantinių santykių su negalią turinčiu žmogumi.

Kas antras (49 proc.) sutiktų, kad darbe vadovautų moteris su negalia. Keturi iš dešimties teigė manantys, kad matoma moters negalia neturėtų būti kliūtis dirbti laidos vedėja televizijoje, tačiau beveik tiek pat (35 proc.) tuo pat metu mano, kad moterims su negalia į politiką geriau nelįsti.

„Toks nuostatų nenuoseklumas rodo didelį viešos moterų su negalia reprezentacijos trūkumą, kuris tampa kliūtimi geriau suprasti egzistuojančius iššūkius, problemas ir ieškoti veiksmingų sisteminių sprendimų.”– aiškina Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė.

Labiau pateisinamas smurtas prieš moteris su negalia

Ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių negalią, sprendimas palikti smurtinius santykius taip pat vertinamas mažiau palankiai nei tokių moterų, kurios negalios neturi. Praėjusių metų sausį keliuose Lietuvos regionuose vykdytas tyrimas parodė, kad apie 90 proc. visuomenės linkusi palaikyti moteris, bandančias palikti smurtautojus. Tačiau moterų su negalia atveju toks palaikymas vos 53 proc.

„Mergaitės ir moterys su negalia patiria nuolatinį menkinimą iš savo aplinkos. Jis žaloja psichologiškai, stumia į izoliaciją, daro jas nematomas. O visuomenė natūralizuoja diskriminaciją, esą moterys su negalia ir turi didžiąją laiko dalį praleisti namuose. Tai – nepriimtina, neteisinga, o ir mes prarandame moterų su negalia potencialą”, – Aurelija Auškalnytė.

Apklausą Lygių galimybių plėtros centro užsakymu atliko „Spinter research”. Apklausa yra EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamo projekto dalis. Visi tyrimo rezultatai: https://bit.ly/3fl5Daa

Skaityti toliau

2021 02 10

Šiuolaikiniai vyrai ir lyčių lygybė: paskatos ir kliūtys vyrams įsitraukti į vaiko priežiūrą

Neproporcingas su vaiko priežiūra susijusių atsakomybių tarp tėvų pasidalijimas yra itin svarbi atlyginimo tarp lyčių atotrūkio Lietuvoje priežastis. Tai turi ilgalaikių pasekmių moterų karjerai ir bendrai gyvenimo kokybei.

Tačiau pokytis link proporcingo pasidalijimo vaiko auginimo našta galėtų atnešti daug naudos ne tik moterims, šeimoms, bet ir valstybei. Deja, bet ilgą laiką lyčių lygybės politika, sprendžiant su nelygybe susijusias problemas viešajame sektoriuje, paliko vyrus šios politikos „paraštėse” arba neutralioje pozicijoje.

Siekdami užpildyti šią spragą, drauge su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Nomoshiti vykdomame projekte atlikome tyrimą apie tėčių įsitraukimą į vaiko priežiūrą ir to įtaką lyčių lygybei. Pristatome šio tyrimo ataskaitą, išvadas ir rekomendacijas socialinės politikos formuotojams.

Tyrimas atliktas vykdant projektą “Visi apie tai kalba; darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”, kuris iš dalies yra finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) (sutarties su Europos Komisija Nr. 881615 – BALANCE – REC-AG-2019 / REC-RGEN-WWLB-AG-2019) bei LR Vyriausybės lėšomis.

Skaityti toliau

2021 02 02

Zoom‘iniai pašnekesiai: Lygių galimybių plėtros centro užkulisiai

 

Parengta praktikantės Ramunės Giedraitės

Žinojau, kad praktiką noriu atlikti nevyriausybinėje organizacijoje, kurios tikslas skatinti lygybę. Ilgai negalvojusi išsirinkau Lygių galimybių plėtros centrą. Apie lyčių lygybę dabar kalbama ir rašoma tikrai nemažai, o apie pačias organizacijas – kaip kilo idėja įkurti, kaip atrodė pradžia, kokie pokyčiai įvyko – rečiau. O man šie klausimai kirbėjo. Džiaugiuosi, kad organizacijos vadovė Virginija Aleksejūnė ir neatskiriamos nuo šios veiklos ekspertės Margarita Jankauskaitė ir Vilana Pilinkaitė Sotirovič rado laiko ir noro pasidalinti savo prisiminimais. Tai leido man pasijausti šios organizacijos dalimi.

Virginija, paklausta apie šios organizacijos atsiradimo istoriją, giliai atsiduso. Iškart supratau, kad organizacijos priešistorė nebuvo lengva. Virginija dirbo Atviros Lietuvos Fonde, koordinavo Moterų programą ir prisidėjo prie tarptautinių projektų, kuriuose dalyvavo kartu su kitomis Rytų Europos šalimis. Tai buvo tyrimai, stebėsenos, dokumentinių filmų kolekcijai „Lyčių montažas” kūrimas, parama moterų iniciatyvoms Lietuvoje. Tačiau, 2003 m. pradžioje dėl įvairių aplinkybių Moterų programa buvo uždaryta. Žinote tą jausmą, kai investuoji savo laiką, pastangas ir atiduodi visą save, tačiau staiga tau pasako, kad nebereikia. Būtent, tokio jausmo vedama ir matydama, kad lyčių lygybės klausimas ypatingai aktualus Virginija nusprendė tęsti pradėtus darbus. Nors buvo įvairių minčių dėl organizacijos formato, nutarta įsteigti savarankišką ir nepriklausomą nevyriausybinę organizaciją.

Netrukus Virginija pakvietė prisijungti Margaritą Jankauskaitę. Prieš pradėdama atlikti praktiką, viešojoje erdvėje matydavau Margaritą, todėl jau turėjau susidariusi tam tikrą nuomonę. Pokalbis su Margarita tik patvirtino, kad ji yra labai stipri, savimi pasitinkinti ir žodžių į vatą nevyniojanti moteris. Kaip teigia Margarita, darbo organizacijoje pradžioje vien žodis „projektai” atrodė visiškas kosmosas, prireikė laiko tapti tokia eksperte, kokia yra šiandieną. Po poros metų, išėjusi iš renginio dabar jau nebeegzistuojančiame „Šarūno” viešbutyje, Virginija stabtelėjo persimesti keliais žodžiais su lyčių eksperte Vilana Pilinkaitė Sotirovič. Netrukus Vilana irgi tapo neatskiriama komandos dalimi.

Ilgai negalvojusios kolegės man prasitarė, kad didžiuojasi centro pasiekimais. Tuo, kad prisidėjo prie smurto artimoje aplinkoje įstatymo parengimo, priėmimo ir įgyvendinimo. Be to, jų organizacija pirmoji Lietuvoje pradėjo kalbėti tėvystės temomis, kai kartu su partneriais inicijavo projektą „Tėvystė veža”. Taip pat išleido knygą „Drąsa-kalbėti, aistra-gyventi”, kuri buvo pirma tokio pobūdžio knyga Lietuvoje, pasakojanti nutildytos ir nematomos grupės – lesbiečių – istorijas. Minint Lietuvos šimtmetį pavyko iš istorinės atminties ištraukti ir šimtą moterų bei išleisti knygą „Moterys, kūrusios Lietuvą”. Organizacija vystėsi ir šiuo metu trijulė džiaugiasi išaugusiomis pajėgomis – komandoje šiuo metu dirba idėjų nestokojančios Aurelija Auškalnytė ir Aistė Frišmantaitė. Tai, kad organizacija gyvuoja tiek metų ir lengvu žingsneliu auga – dar vienas labai svarbus pasiekimas.

Nors yra nemažai darbų, kuriais gali pasigirti, tačiau ekspertės neslepia, kad ne visos patirtys gražios ir lengvos. Iš pradžių trūko žinių ir gebėjimo kalbėti su auditorija, įveikti jos pasipriešinimą, su kuriuo neretai susiduria ir šiandien. „Būdavo labai įdomu stebėti tą visą dinamiką. Pirmas susitikimas būdavo toks, kad kai kurie dalyviai vos nekibdavo vienas kitam į atlapus. Aršiausi jau į kitą susitikimą nebeatvažiuodavo, o kiti – nepatenkinti, bet atvažiuoja. Jau antras susitikimas kitoks – bent jau klausosi, trečias dar kitoks, o jau ketvirtame būdavo drąsiai dalijamasi refleksijomis apie lyčių nelygybę ir ketinimais kažką daryti, kad to nebūtų”, – prisiminimais dalijasi Vilana.

Klausantis šių istorijų buvau įsitikinusi, kad dabar žmonių nuostatas pakeisti turėtų būti kur kas paprasčiau. Labai nustebau, sulaukusi priešingo atsakymo. Ekspertės paaiškino, kad šiandieninėje visuomenėje skatinti lyčių lygybę nėra nei kiek lengviau. 2000-ųjų pradžioje problematika buvo kur kas aiškesnė. Dabar iššūkiu tampa paruošti tokią kalbą, kuri įtikintų, kad problema tikrai egzistuoja, svarbu pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip ir kur ji pasireiškia.
„Lietuvoje praktiškai jokio progreso neįvyko nuo 2005 metų, jeigu žiūrėtume pagal lyčių lygybės indeksą. Esame vienintelė Europos Sąjungos šalis narė, kurios situacijos atotrūkis lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu didėja. Iš esmės situacija nėra pagerėjusi, bet atsiranda daug paviršutiniško pobūdžio iniciatyvų, kurios apsunkina galimybes paaiškinti kaip sistema funkcionuoja ir nugalina moteris”, – pasakoja Margarita.

Margaritos atsakymas mane dar labiau suglumino ir privertė susimąstyti. Pasak jos, lyčių nelygybė kapitalistinei sistemai funkcionuoti yra svarbi, tačiau ji yra maskuojama. Paprastais žodžiais tariant, pati sistema adaptuojasi taip, kad lyčių nelygybė nebūtų akivaizdžiai matoma – daug įvairių iniciatyvų susijusių su moterimis, daug kalbama lyčių nelygybės klausimais, yra daugiau moterų sprendimų priėmime ir panašiai. Visa tai sudaro iliuziją, kad lyčių lygybė jau pasiekta.

Jau supratau, kad nuostatų keitimas yra vienas iš didžiausių iššūkių organizacijai. Nepaisant to, buvau teisi galvodama, kad tai vienintelis centro sunkumas. Virginija pastebi, kad nevyriausybinėje organizacijoje išsilaikyti nelengva: „2004 metais, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą buvo sunkus metas, nes Lietuva įgavo naują statusą, o rėmėjai, kurie buvo Lietuvoje ir rėmė nevyriausybines iniciatyvas praktiškai nuo 2004 metų išėjo. Dar nebuvo sureguliuoti mechanizmai ir Vyriausybė neturėjo savo projektų, neturėjo kažkokio rėmimo”.

Finansavimo sunkumai yra neatskiriama NVO sektoriaus dalis. Tokios organizacijos gyvuoja tik vykdydamos projektus. O tai turi savų iššūkių, vienas iš jų – išlaikyti ekspertus. Pasibaigus projektui ir nerandant, kur kitur būtų galima pritaikyti eksperto žinias, tenka su juo atsisveikinti.

Kaip ir daugelyje kitų sričių, taip ir NVO sektoriuje įvyko tam tikrų pokyčių. Pradžioje buvo daugiau laisvės, kūrybiškumo ir didesnės galimybės eksperimentuoti. Lėtą laiką pakeitė greitis – anksčiau buvo galima daugiau laiko skirti pačiai temai, jos gilinimuisi ir prisijaukinimui, diskusijoms ir idėjų pasidalijimui. Dabar daug darbo reikalauja projektų administravimas, popierizmas, kitaip tariant, NVO sektorius biurokratėja. Taip pat padidėjo atotrūkis tarp didmiesčiuose ir regionuose veikiančių nevyriausybinių organizacijų. Regionuose organizacijos daugiausiai susitelkė į smurto klausimus ir paslaugų teikimą nukentėjusiems nuo smurto, o kitos temos susijusios su lyčių lygybe atsitraukė į paraštes. Vis labiau į nevyriausybinių organizacijų sektorių žiūrima kaip į komercinę struktūrą. Tačiau yra ir pozityvių pokyčių – organizacijos jungiasi į didesnius tinklus, o tai padeda daryti didesnę įtaką politikos srityje ir įgyvendinti didesnius projektus.

Gaila, kad praktika dėl COVID-19 pandemijos vyksta nuotoliniu būdu – neteko paragauti biure per pietus ruošiamų salotų. Pasirodo, tai yra komandos tradicija. Pjaustant daržoves ir jas gardinant spintelėje laikomais prieskoniais skiriama laiko pašnekesiams ne tik darbo temomis. Kad jau pradėjau kalbėti apie tradicijas, išduosiu, kad jų centras turi ir daugiau. Kovo 8 dieną mini savo profesinę dieną, rengia kalėdinį vakarėlį, į kurį sukviečia ekspertus ir partnerius, su kuriais tais metais buvo dirbama. Primiršta tradicija, kurią kaip teigia Virginija reikėtų atgaivinti – kasmetinė pirtis su įvairiais ritualais, kurie atgaivina kūną ir sielą.

Neslėpsiu apmaudo, kad praktiką teko atlikti nuotoliniu būdu. Kita vertus, jei būtų buvę kitaip, pokalbis būtų įvykęs tik prie pietų stalo, nukloto salotų, ir likęs neužrašytas. Džiaugiuosi, kad pažinau šį kolektyvą ir atsakydama į sau užduotus klausimus, galėjau atskleisti tai, kas dažnai lieka po istorijos šydu.

Skaityti toliau