Naujienos

2016 12 08

Kada liausimės pataikavę smurtautojams?

Kasmet lapkričio 25 – gruodžio 10 dienomis Jungtinių Tautų iniciatyva visame pasaulyje vyksta 16-kos pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų kampanija. Ja siekiama atkreipti dėmesį į epideminį smurto prieš moteris mastą ir mobilizuoti visuomenės pastangas veiksmingai spręsti opią problemą.

Lietuvoje (Eurobarometro duomenimis) kas trečia moteris (31 proc.) nuo 15 metų amžiaus yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ir seksualinį priekabiavimą (35 proc.). Mūsų šalies įstatymai smurtą artimoje aplinkoje laiko nusikaltimu ir dėl jo žalos priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, kurios vertinamos kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Skaičiuojama, kad šio nusikaltimo nuostoliai per metus Lietuvoje galėtų siekti 1300 mln. Eurų, atimdami galimybę finansuoti sveikatos, kultūros, socialines, sporto, švietimo programas.

Tyrimai atskleidžia, kad intymaus partnerio smurtas jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje sukelia sunkesnes sveikatos sutrikdymo pasekmes. Jis tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti žinomi rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujo spaudimą ar didelį cholesterolio kiekį. Besitęsianti psichologinė įtampa dėl tiesiogiai patiriamo smurto ar nuolatinio jo stebėjimo (pavyzdžiui, kai vaikai stebi smurtą prieš motiną) gali pasireikšti nespecifiniu lėtiniu skausmu, psichiatrinio pobūdžio simptomais, virškinamojo trakto, ginekologiniais ir centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimais. Labiausiai paplitusios psichinės sveikatos pasekmės dėl smurto šeimoje yra depresija ir potrauminio streso sutrikimai, paliekantys gilias, ilgalaikes bei sunkiai pašalinamas pasekmes.

Nerimą kelia tai, kad 30 proc. atvejų, kai pirmą kartą patiriamas partnerio smurtas, atsitinka nėštumo metu. Jei buvo smurtauta anksčiau, agresija nėštumo metu turi tendenciją stiprėti, sukeldama ypatingą pavojų motinos ir vaisiaus sveikatai. Persileidimai ir negyvi gimę kūdikiai yra dažna šeimoje patiriamo smurto priežastis. Smurtą patiriančios moterys sudaro ir didžiąją daugumą tų, kurios siekia nutraukti nėštumą.

Mokslininkų sukaupta informacija negailestinga. Tačiau Lietuvoje vis dar atsiranda organizacijų, kurios prisidengdamas rūpesčiu šeimos gerove neigia smurto problemą ir imasi aktyvaus nusikaltėlių gynimo vaidmens. Pavyzdžiui, Vaiva Truncytė, VšĮ „Pažangūs sprendimai” atstovė, pranešime žiniasklaidai teiraujasi „Ar tikrai tik jo [vyro] nesugebėjimas spręsti konfliktų iššaukia nevaldomą agresiją? Kodėl vyrai vienų moterų bijo, kitas gerbia, trečias muša?” Ir referuodama į žiniuonės (!) patarimus, pateikia savo cinizmu pribloškiantį paaiškinimą: kenčia tos, kurios vengia pataikauti vyrui, nesusilaiko nepareiškusios nuomonės ir nepakankamai stengiasi prisiderinti prie smurtautojo įnorių. Trumpai tariant, pateikia pradžiamokslį tiems, kas siekia, kad smurtas artimoje aplinkoje nesiliautų.

O kad prievarta vešėtų, reikia visai nedaug – paversti ją nematoma: užtildyti aukas, pasėti abejones nukentėjusiųjų pasakojimais, izoliuoti nuo socialinių palaikymo tinklų ir nuolat juodinti suverčiant atsakomybę už nusikalimą. Būtent tuo, sprendžiant iš pranešimo žiniasklaidai, ir užsiima VšĮ „Pažangūs sprendimai” įgyvendindami tęstinius 72 akademinių valandų trukmės neformaliojo socialinių darbuotojų mokymus. Ar tenka stebėtis, kad po tokio apsukraus valstybės lėšų įsisavinimo (mokymų programa Nr. 221000271 „Socialinių darbuotojų mokymosi ir bendrų gebėjimų stiprinimas” buvo finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis) Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria ypač neigiamu požiūriu į smurto aukas ir polinkiu pateisinti smurtautoją. Net 45 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pati moteris išprovokuoja smurtą, kai ES tokiai nuomonei pritaria tik 17 proc. respondentų.

Kai, vertinant smurtą artimoje aplinkoje, remiamasi žiniuonių, bet ne mokslininkų įžvalgomis, o mokymų programos nuostatos grindžiamos vyrų smurtinio elgesio pateisinimu ir žalos menkinimu, aukų kaltinimu, vyrų pranašumo prieš moteris ir lyčių nelygybės nuostatų įtvirtinimu, kyla ne tik pagrįstų klausimų apie pamatines mokymų programos nuostatas, ją rengusių (vykdžiusių) asmenų kompetencijas, bet ir nerimas dėl mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo iniciatyvoms, kurios iš esmės prieštarauja valstybės keliamiems tikslams ir tarptautiniams įsipareigojimams veiksmingai mažinti smurtą artimoje aplinkoje.

Ypač pavojinga, kad klaidinanti ir pažangią tarptautinę praktiką neigianti informacija diegiama socialiniams darbuotojams, kurie turėtų padėti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims atlikdami veiksmingą prevenciją. Aukų kaltinimas ne tik nepadeda spręsti opios problemos, bet skatina ją slėpti, vengti pagalbos ir iš esmės palaiko smurto ideologiją. Vos tik kritikos strėles susminga į nukentėjusiąją, sukuriamos tobulos sąlygos smurtautojui veikti, išvengiant visuomenės pasmerkimo.

Tyrimai atskleidžia, kad smurto artimoje aplinkoje mastai yra tiesiogiai susiję su visuomenės pritarimo vyrų dominavimui, stereotipiniu lyčių vaidmenų pasiskirstymu, ir smurtinių konflikto sprendimo būdų normalizavimu. Smurtautojai yra linkę neigti atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą, kaltinti aukas ar kitus išorinius veiksnius. Jie randa būdų, kaip įtikinti save ir kitus, kad nėra kalti dėl smurtavimo. Todėl siekiant veiksmingai kovoti su smurto artimoje aplinkoje problema, būtina formuoti ne agresijos valdymo įgūdžius, o suvokimą, kad smurtas – smurtautojo pasirinkimas, pagrįstas vyro galia ir privilegijomis, kurias suteikia lyčių nelygybe grindžiama visuomenės struktūra. Būtent jos transformacijos ir turėtų siekti pažangūs sprendimai, jeigu jie yra pažangūs.

Straipsnis publikuotas manoteises.lt. Straipsnio autorė: Margarita Jankauskaitė.

Skaityti toliau

2016 11 25

Aplinkosauga ir lyčių lygybė: renginiai regionuose

Žmonių nuostatos, elgsena ir vartojimo įpročiai daro didelę įtaką aplinkos tvarumui, todėl, siekiant darnaus vystymosi, svarbu formuoti savo suvokimą, keisti kasdienes praktikas. Teigiamų rezultatų galima tikėtis tik tuo atveju, kai, numatant poveikio priemones, deramai įvertinami bendruomenės narių aplinkosauginių problemų suvokimo ir elgesio skirtumai. Lytis yra vienas iš aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant tvarių pokyčių, nes socializacijos ypatumai veikia ne tik moterų ir vyrų savivoką, bet ir santykį su aplinka.

2016 m. gruodžio 2 d. Lygių galimybių plėtros centras kviečia Tauragnų bendruomenės narius į susitikimą, kuriame bus aptarti aplinkos tausojimo klausimai, žvelgiant į juos lyčių aspektu, ir pravestas praktinis užsiėmimas, padedantis formuoti antrinio daiktų panaudojimo ir maisto tausojimo įgūdžius. Visų susdomėjusių laikiame Tauragnų kultūros namuose, A. Musteikio g. 29, Tauragnai 16:00.

Ankstesni renginiai:

2016 m. spalio 28 d. Lygių galimybių plėtros centras kviečia Paberžės Santaros bendruomenės narius į susitikimą, kuriame bus aptarti aplinkos tausojimo klausimai, žvelgiant į juos lyčių aspektu, ir pravestas praktinis užsiėmimas, padedantis formuoti antrinio daiktų panaudojimo ir maisto tausojimo įgūdžius. Visų susdomėjusių laikiame Bendruomenės patalpose, Vilniaus g. 22, Paberžėje 16:00.

Renginį remia Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika.

      image description         untitled

Skaityti toliau

2016 11 07

Vienodas atlygis už darbą: kodėl ne?

Nuostata, kad vyrai ir moterys už vienodos vertės darbą turi gauti vienodą atlyginimą ES teisyne buvo įtvirtinta 1957 m. Romos sutartyje. Tačiau praėjus šešioms dešimtims metų, tenka konstatuoti, kad vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkio klausimas išlieka viena didžiausių lyčių nelygybės problemų visame pasaulyje. Lietuvoje 2015 m. privačiame sektoriuje jis sudarė 17,3 proc., o valstybės sektoriuje – 16,3 proc. Pastebima tendencija, kad atsigaunant ekonomikai ar didėjant darbo stažui auga ir vidutinis moterų bei vyrų atlygio atotrūkis.

Kas lemia šias tendencijas ir kokios priemonės galėtų paspartinti problemos sprendimą BPW Vilnius–Lietuva ir Lygių galimybių plėtros centras kviečia aptarti, susirinkus į forumą „Vienodas atlygis už darbą: kodėl ne?“

„Esant dabartinėms tendencijoms, Lietuvoje Romos principų įgyvendinimo moterims teks laukti ne vienerius metus ar dešimtmetį, o ištisus amžius, todėl turime apie tai drąsiau kalbėti ir imtis kryptingų veiksmų situacijai keisti“, – sakė Inga Nausėdienė, BPW Vilnius-Lietuva prezidentė.
Lygių galimybių plėtros centro atlikta analizė parodė, kad vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkio mažėjimo tempai lėtėja. 1994-2004 m. jis menko 10 proc. punktų, tačiau 2004–2014 m. pažanga tesiekė 3 proc. punktus, o pastaruoju laikotarpiu skirtumas vėl pradėjo augti. Per 2012-2015 m. vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis Lietuvoje vidutiniškai išaugo beveik 5 proc. punktais.

„Jeigu vyriausybė ir privatus verslas nesiims iniciatyvų moterų diskriminacijai darbo srityje šalinti, kyla rimtas pavojus, kad vyrų ir moterų atlyginimų lygybės nepavyks sulaukti ir kito tūkstantmečio pradžioje, todėl negalime sau leisti prabangos atidėlioti pažangius sprendimus“, – konstatavo Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Renginys organizuojamas vykdant Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano 2015-2017 metams priemonę.

sadm-logo

Skaityti toliau

2016 11 03

Specialistų kvalifikacija – priešnuodis smurtui

Policija per metus Lietuvoje užregistruoja apie 40 000 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Pagalbos kreipiasi bent vienas iš šimto šalies gyventojų. Ir tai tėra ledkalnio viršūnė. Specialistų nuomone, norėdami suvokti tikruosius nusikaltimo mastus, prie oficialios statistikos turėtume prirašyti nulį. Ir vis dėl to smurto prieš moteris proveržius esame linkę nuvertinti, nors infekcijos atveju, turėdami tokią statistiką, skelbtume pandemijos pavojų.

Smurtas prieš moteris šeimoje yra rimta problema ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Vienas iš būdų padėtį keisti – kvalifikuotas specialistų rengimas. Todėl 2016 metais LR Švietimo ir mokslo ministerijai skirtomis valstybės biudžeto lėšomis buvo finansuojama Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, kuri suteikė galimybę giliau panagrinėti smurto artimoje aplinkoje klausimus.

„Dar nesame turėję kvalifikacijos kėlimui skirtos mokymų programos, kurioje taip išsamiai būtų nagrinėjami lyčių lygybės, smurto artimoje aplinkoje ir naujai atvykstančių visuomenės narių integracijos klausimai” – sakė Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė, svetingai atvėrusi institucijos duris mokymų dalyviam. „Socialiniams darbuotojams tenka didelė atsakomybė. Specialistų veiksmai gali iš esmės pakeisti žmonių likimus, todėl būtina nuolat gilinti profesines kompetencijas, gerai išmanyti ne tik darbo reglamentą, bet ir suvokti visuomenėje vykstančius procesus” – samprotavo institucijos vadovė.

Mokymų programoje dalyvavo 37 Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono socialiniai darbuotojai ir psichologai. Jie klausėsi paskaitų, atliko savarankiškas užduotis, nagrinėjo video medžiagą ir diskutavo apie egzistuojančios lyčių tvarkos ribotumus, smurto ir konflikto sampratų skirtumus, naujų visuomenės narių integracijos iššūkius, dalinosi profesine patirtimi.

„Socialiniai darbuotojai yra iš ties dėkinga auditorija” – įspūdžiais po mokymų dalinosi Dr. Margarita Jankauskaitė. „Kiekvieną susitikimą (o mokymams skirta 80 kontaktinių valandų!) galėjai justi, kad informacija „beriama” į kruopščiai paruoštą atvirumo, žingeidumo ir empatijos dirvą. Manau, kad suaugusiųjų švietimui ir kvalifikacijos kėlimui skirtų programų, kurios padeda giliau suvokti smurto artimoje aplinkoje kompleksiškumą ir skatina veiksmingesnį problemos sprendimą, turėtų būti daugiau. Norėtųsi tikėtis, kad mūsų mokymai nebus tik sėkmingai užsibaigęs eksperimentas ir su jų turinių galės susipažinti ir kitų Lietuvos regionų socialiniai darbuotojai.”

Lygių galimybių plėtros centras

Skaityti toliau