Kada nustosime iš motinos tikėtis vien absoliutaus besąlygiško pasiaukojimo?

Kada nustosime iš motinos – ar apskritai moters – tikėtis vien absoliutaus besąlygiško pasiaukojimo?

„Nes tu turi ne tik tas 24 valandas būti mama, bet ir tuo socialiniu darbuotoju, ir puse medikės turi būti, ir psichologu,” – mums pasakojo moteris, auginanti vaiką su negalia. Motinystėje yra gausu atsidavimo. Bet toks krūvis neadekvatus.

Net neminint laisvalaikio pomėgių ar ilgesnio poilsio, vaikus su negalia auginančioms mamoms trūksta trumpos atokvėpio minutės. Moterys sako, kad jų atokvėpiu tampa išėjimas į darbą arba namų ruoša: „kad valgyt padarymas (…) visai šeimai tai yra laikas sau, toks savotiškas laikas sau.” Koks tai poilsis? O kai atsiranda laiko tikram poilsiui, užpuola kaltės jausmas: „nueini į kokį koncertą ir pergyveni, kad vaiko neišsivedei.”

Viena vertus, trūksta lengvai prieinamų socialinių paslaugų. Jos nuo mamų pečių nuimtų bent keletą gramų svorio. Tačiau net milijonas paslaugų neišgelbės, jei globą ir toliau suprasime remdamiesi altruistiniu modeliu – kaip besąlygišką ir spontanišką aukojimąsi. Kai globėja(s) apsiima per didelę rolę ir nepasirūpina savimi, nukenčia abi pusės. Globėja(s) pervargsta, o globojamasis netenka galimybės įgyti savarankiškumo.

Mes siūlome į globą žiūrėti kaip į abipusį ryšį, kuris neveda į perdegimą, nes globėja(s) atsižvelgia į savo poreikius. Apie tai puikiai rašo norvegų profesorė Tove Pettersen. Tačiau labai retas globėja(s) turi prabangos nuspręsti, kiek savo laiko ir jėgų atiduoti vaikams ir artimiesiems. Socialinių paslaugų trūkumas atspindi, kad besąlygiškas globėjų pasiaukojimas ir jį lydintis išsekimas mūsų visuomenei yra savaime suprantami.

Apie moteris paveiktas negalios kalbame dėka projekto, kurį finansuoja Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondas.

Skaityti toliau

2021 06 04

Netrukdykime vyrams tapti gerais tėčiais

Artėjančios tėčio dienos proga pasikalbėkime apie tėvystę.

Ar dažnai girdite mitą, kad vaikų priežiūra – tai moters pašaukimas?

Kad ji patiria įkvėpimą ugdydama ir besirūpindama dvidešimt keturias valandas ir septynias dienas per savaitę?

Kad vyras to nesupras – juk jo darbas tempti grobį į namus!

Tačiau tai tikrai netiesa!

Motinos meilė yra ypatinga, tačiau tėtis lygiai toks pat svarbus vaikui.

Jis taip pat geba atpažinti ir atliepti kūdikio emocijas, poreikius, kurti saugumo jausmą ir suteikti galimybę drąsiai tyrinėti pasaulį.

Kai tėčiai nuo pat pradžių aktyviai įsitraukia į priežiūrą, vaikai turi:

geresnius pažintinius, kalbinius ir emocinius gebėjimus;
aukštesnę savivertę;
mažiau elgesio problemų;
yra smalsesni, laimingesni, lengviau bendrauja ir susitvarko su stresu;
geba užjausti ir apginti savo nuomonę.

Bet svarbiausia, kad turėdami tokius tėčius, vaikai jaučiasi mylimi!

Kuo daugiau vyrai būna su vaikais, tuo labiau pasitiki savo kaip tėčio gebėjimais, lengviau įveikia nerimą ir sunkumus, yra supratingesni ir jaučia didesnį pasitenkinimą tėvyste.

Jie tampa aktyvesniais bendruomenės nariais ir sėkmingiau daro karjerą.

Aktyvūs tėčiai tvirti iš išorės ir švelnūs viduje.

Jie užmezga tamprų ryšį su vaikais ir tai su kaupu kompensuoja laikinus piniginius suvaržymus.

Netrukdykime vyrams tapti gerais tėčiais!

Tekstą filmuko pavidalu rasite – https://youtu.be/BUDSQc1dNvw ir https://fb.watch/5Vv_67hI8S/

Filmukas sukurtas vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „PARENT: vyriškumo normų kaita įsitraukiant į atsakingą tėvystę”.

Skaityti toliau

2021 03 31

Skirkite 1,2% lyčių lygybei

*nedovanosim, ne mūsų darbas. Mes užsiimsim švietimu apie lygias galimybes.

Tiesa ta – negalime pažadėti, kad Lietuvoje kaip sniegas ištirps lyčių stereotipai, baigsis seksualinis priekabiavimas, visi tėčiai aktyviai dalyvaus savo vaikų auklėjime ir kurs su jais kokybišką ryšį, o valdžia darys viską, kad neliktų diskriminacijos.

Visgi nuo 2003 m. mūsų organizacija jau gerokai pratašė akmenį ir daugybėje sričių matome savo darbų poveikį keliant anksčiau mažai kam suprantamus lygių galimybių klausimus: nepakankamą moterų reprezentaciją istorinėje atmintyje, smurtą artimoje aplinkoje kaip lyčių lygybės problemą, vyriškumo normų kaitą, vertikalią ir horizontalią lyčių segregaciją darbo rinkoje ir kt.

Mes nenukeliame kačiukų tupinčių aukštuose medžiuose, bet siekiame sisteminių pokyčių.

Prašome jūsų jungtis prie pokyčio ir SKIRTI MUMS 1,2% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba tiesiogiai mus paremti. Parama įgalina mus ne tik išgyventi kaip organizacijai, bet ir be proto motyvuoja. Detalesnė informacija apie paramos skyrimą čia.

Ką veiksime su šiais metais gauta parama?

Yra temų, kurios audrina visuomenę, yra temų, kurios per dažnai užmirštamos. Mes siekiame išryškinti tai, kas lieka nematoma. Būtent nematomomis dažnai tampa moterys su negalia, kurios atsiduria dviejų pažeidžiamumų sankirtoje – negalios ir lyties. Projekto metu dirbsime su aktyviomis moterimis Panevėžyje ir Tauragėje, suteikdamos paramą imtis aktyvios savo interesų advokacijos bei su nevyriausybinėmis organizacijomis – negalios klausimais dirbančiomis geriau suprasti moterų teisių klausimus, o su moterų teises ginančiomis – atliepti į moterų su negalia poreikius. Taip pat garsiai kelsime šiuos klausimus viešojoje erdvėje. Apie tai, kodėl svarbu kalbėti būtent apie moteris su negalia galite daugiau sužinoti čia. Apie projektą, iš dalies remiamą Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo, daugiau čia.

Taip pat kalbėsime ir apie kitas su lyčių lygybe susijusias temas, kad organizacija pulsuotų ne tik kruopščiai suplanuotais projektais, bet galėtume reaguoti į čia ir dabar aktualius klausimus.

Ką nuveikėme su 2020 m. gauta parama?

15 knygų „Moterys, kūrusios Lietuvą” buvo išsiųstos į Lietuvos centrus, pašalius ir ten įsikūrusias BIBLIOTEKAS: Vilniaus m. sav. centrinę, Panevėžio apskrities Gabirelės Petkevičaitės-Bitės, Neringos sav. Viktoro Miliūno, Molėtų r. sav., Šiaurių apskr. Povilo Višinskio, Lentvario, Vyžuonių, Užpalių, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos, Vilniaus Taikos progimnazijos, Vilniaus Užupio gimnazijos, Vilniaus Simono Stanevičiaus Progimnazijos, Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ir Riešės gimnazijos. Bibliotekos atrinktos paskelbus mūsų Facebook paskyroje kvietimą siūlyti, kokios bibliotekos lentynoje ši mūsų išleista knyga turėtų atsidurti.

Taip pat gauta parama naudota įgyvendinant projektą „PARENT: vyriškumo normų kaita įsitraukiant į atsakingą tėvystę”. Projekto idėja – smurto artimoje aplinkoje mažinimas puoselėjant vyrų tėvystės įgūdžius. Įgyvendinant jį apie įtraukią tėvystę informuota ne tik visuomenė, bet ir konkrečios specialistų, dirbančių su šeimomis, grupės, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo specialistės ir specialistai. Kviečiame susipažinti su leidiniu šia tema. Daugiau apie projektą čia. Projektą iš dalies finansavo Europos Komisija.

Skaityti toliau

2021 03 29

Tyrimas regionuose priblokšė: kas antras pritaria moterų su negalia sterilizacijai, kas trečias įsitikinęs, kad politikoje joms ne vieta

Kas antras respondentas visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad priverstinė sterilizacija ir (arba) priverstinis nėštumo nutraukimas moterims, turinčioms tam tikrą negalią – pateisinamas. Tokius duomenis atskleidė Panevėžio miesto, rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse atlikta apklausa.

Tyrimas taip pat parodė, kad teisė kurti šeimą moterims su negalia nėra pripažįstama. Teiginiui, kad pasirinkdamos turėti vaikų moterys su negalia elgiasi neatsakingai, prieštaravo tik 38% apklaustųjų. Anot lygių galimybių ekspertų, tai rodo visuomenės – tiek specialistų, tiek artimųjų – palaikymo stoką, patiriamo socialinio spaudimo ir diskriminacijos, kuri atsiranda lyties ir negalios sankirtoje, mastus.

„Tai – iškalbinga sisteminio reprodukcinių moterų teisių nepaisymo pasekmė. Nesvarbu, verčiama gimdyti ar daryti abortą, neleidžia nepageidaujamo nėštumo nutraukti medikamentais ar prievarta sterilizuojama, – tai yra skirtingos to paties medalio pusės. Kai moterys sumenkinamos iki reprodukcinės funkcijos, jose sunku matyti žmogų, turintį pamatinę teisę į savo kūno neliečiamybę”, – teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Moterų su negalia vertinimas kupinas prieštaravimų

Apklausa taip pat atskleidė, kad didelė dalis respondentų (3-4 iš dešimties) neturi aiškios nuomonės, vertindami moterų su negalią padėtį, atsakymuose apstu nenuoseklumo. Pavyzdžiui, pritarę teiginiui, kad negalia nėra kliūtis moterims būti seksualioms (su tuo visiškai arba iš dalies sutiko 61 proc. apklaustųjų), tik 32 proc. pripažino, kad galėtų turėti romantinių santykių su negalią turinčiu žmogumi.

Kas antras (49 proc.) sutiktų, kad darbe vadovautų moteris su negalia. Keturi iš dešimties teigė manantys, kad matoma moters negalia neturėtų būti kliūtis dirbti laidos vedėja televizijoje, tačiau beveik tiek pat (35 proc.) tuo pat metu mano, kad moterims su negalia į politiką geriau nelįsti.

„Toks nuostatų nenuoseklumas rodo didelį viešos moterų su negalia reprezentacijos trūkumą, kuris tampa kliūtimi geriau suprasti egzistuojančius iššūkius, problemas ir ieškoti veiksmingų sisteminių sprendimų.”– aiškina Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė.

Labiau pateisinamas smurtas prieš moteris su negalia

Ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių negalią, sprendimas palikti smurtinius santykius taip pat vertinamas mažiau palankiai nei tokių moterų, kurios negalios neturi. Praėjusių metų sausį keliuose Lietuvos regionuose vykdytas tyrimas parodė, kad apie 90 proc. visuomenės linkusi palaikyti moteris, bandančias palikti smurtautojus. Tačiau moterų su negalia atveju toks palaikymas vos 53 proc.

„Mergaitės ir moterys su negalia patiria nuolatinį menkinimą iš savo aplinkos. Jis žaloja psichologiškai, stumia į izoliaciją, daro jas nematomas. O visuomenė natūralizuoja diskriminaciją, esą moterys su negalia ir turi didžiąją laiko dalį praleisti namuose. Tai – nepriimtina, neteisinga, o ir mes prarandame moterų su negalia potencialą”, – Aurelija Auškalnytė.