Naujienos

2017 03 27

Valdovų rūmuose bus pagerbtos plačiausiai nuskambėjusios žmogaus teisių iniciatyvos

Jau šį trečiadienį ketvirtuosiuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose bus pagerbti 2016-aisiais lygybės ir įvairovės srityje pasižymėję asmenys, organizacijos, jų idėjos, projektai, iniciatyvos ir poelgiai. Iš jų plačiausiai visuomenėje nuskambėjusiems bus skirtas specialus „Metų proveržio” apdovanojimas. Kaip pretendentai į šį apdovanojimą vertina savo pasiekimus ir kokius tikslus kelia šiandien?

Net dvi iš trijų kategorijoje „Metų proveržis” nominuotų iniciatyvų skatina visuomenėje dialogą apie LGBT+ (lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius) asmenis. Pirmoji plačiai nuskambėjusi iniciatyva yra interneto platforma išgir̃stì, kurios tikslas – sukurti saugią erdvę LGBT+ ir jų aplinkoje esantiems žmonėms, kuriems baisu atsiverti. Portale isgirsti.lt pateikiama glausta ir sisteminga informacija, skirta LGBT+ žmonėms, jų šeimos nariams, mokytojams ir psichologams. Platforma taip pat siūlo emocinės paramos paslaugą – el. paštu ją teikia panašios patirties turintys „Jaunimo linijos” savanoriai. Bene labiausiai išgir̃stì išgarsino pernai gegužę ir birželį pristatyti vaizdo pasakojimai, kuriuose savo istorijomis pasidalino ir visuomenėje žinomi žmonės: dainininkas Rafailas Karpis, verslininkė Agnė Grigaliūnienė, laidų vedėja Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė ir kiti. Vaizdo įrašai interneto svetainėje „Youtube” buvo peržiūrėti beveik 100 000 kartų.

Prie šių vaizdo įrašų dirbęs platformos savanoris, aktorius, grupės „Liūdni slibinai” narys Dominykas Vaitiekūnas nutarė atsiverti ir pats. Pasidalinęs išgyvenimais ir draugų reakcijomis į atsiskleidimą, jis sulaukė daug palaikymo. „Džiaugiuosi ne tik dėl asmeninio palaikymo, bet ir dėl to, kad mums vis tik pavyko nufilmuoti 11 vaizdo pasakojimų. Iš vienos pusės džiugu, o iš kitos liūdna, nes daug istorijų taip ir liko už kadro, – pasakoja D. Vaitiekūnas. – Žmonės lyg ir nori kalbėti, bet kai reikia tai daryti viešai, jiems sunku. Ir aš juos suprantu. Atsiverti – tai nėra sukaupti drąsą vienam „youtube’iniam” video. Tai ilgas procesas iki istorijos pasakojimo ir visas procesas po jo. Klausydamas tų užkadrinių istorijų supratau, kad patirtys labai įvairios, kai kurios be galo skaudžios ir, deja, tos homofobijos daugiausia yra artimoje aplinkoje, neretai ir kiekvieno iš mūsų viduje. Matyt, kiekvienas iš mūsų turi teisę nuspręsti, kada, kur ir kam atsiverti, kada ateina laikas įveikti save. Deja, kol savęs neįveiksime, neįveiksime ir stigmos.”

Būti išgirstiems platforma taip pat pasiūlė socialiniame tinkle „Facebook” – čia savo istorijomis galima dalintis anonimiškai. „Ne visi jaučiasi saugiai kalbėdami apie save, tačiau kartu pastebiu, jog viešumoje kalbėti apie LGBT+ žmones nebėra toks didelis tabu. Ši tema po truputį išlipa iš sensacijų ir skandalų skilties, pereina į socialinių temų lauką. Prieš tai vyravo karnavalinis LGBT+ įvaizdis. Pasidaliję savo istorijomis ir paskatinę tai padaryti kitus, norėjome pasakyti, jog žmonės yra įvairūs, ir kad kiekvienas nori ir turi teisę jaustis gerai”, – sako D. Vaitiekūnas. Pasak išgir̃stì savanorio, džiugu, jog šiuo projektu viskas nesibaigė. Netrukus po to režisierius, aktyvistas Romas Zabarauskas ir fotografė Arcana Femina išleido knygą „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos”. Šiandien didžiausiais iššūkis, sako D. Vaitiekūnas, išlaikyti šių savanorišku darbu paremtų socialinių iniciatyvų tęstinumą.

Birželį trečiąkart Vilniuje vyko „Baltic pride” eitynės „Už lygybę!”. Su šūkiu „Mes esame žmonės – ne propaganda!” į centrinę sostinės gatvę išėjo daugiau nei 3000 žmonių iš Lietuvos ir viso pasaulio, tarp jų Europos Parlamento nariai, Lietuvos bei užsienio politikai, tarptautinių organizacijų atstovai. Organizatoriai džiaugėsi, jog pirmą kartą dėl to, kad eitynės įvyktų, LGBT+ bendruomenei nereikėjo kovoti teismuose, o pats renginys praėjo be rimtesnių incidentų.

„Kartu su pirmosiomis eitynių gretomis Vilniuje išėjau jau trečią kartą. Prisimenu, iš pradžių mane labai nustebino vienas dalykas: nemačiau žiūrovų. Žmonės šįkart ne žiūrėjo, o patys ėjo kartu”, – palaikančią atmosferą prisimena Nacionalinės LGBT* asociacijos Lietuvos gėjų lyga (LGL) vadovas Vladimiras Simonko. Didžiausias šių eitynių pasiekimas – išaugęs visuomenės palaikymas, kuris, pasak V. Simonko, rodo ir pilietinės visuomenės proveržį. „Tikėkimės, jog vieną dieną eitynės taps įprastu dalyku ir dar viena didele Vilniaus švente kaip Kaziuko mugė”, – šypsosi jis.

Tiesa, problemos, į kurias eitynėmis visuomenės ir sprendimų priėmėjų dėmesį norėjo atkreipti LGL, niekur nedingo: interpretuojant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, ribojama pozityvi su LGBT+ asmenimis susijusi viešoji informacija, tos pačios lyties asmenų šeimos negali įteisinti savo santykių, Lietuva vis dar nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo ir nesudaro galimybės atlikti lyties keitimo operacijų. LGL vadovas sako, kad į naujai išrinktą Seimą daug vilčių nededa, bet tikisi, kad palankios politinės jėgos padės iškelti partnerystės klausimą.

„Metų proveržio” kategorijoje taip pat nominuotas Justas Džiugelis, rudenį tapęs pirmuoju asmeniu su judėjimo negalia, išrinktu į Seimą. Nominantas sako, jog pernai jam didžiausią įspūdį paliko kelionė vežimėliu aplink Lietuvą. Į 23 dienas trukusį žygį J. Džiugelis išsiruošė rugpjūtį, prieš rinkimus. Iš viso tuomet dar kandidatas į Seimo narius įveikė 723 kilometrus, kelyje sutiko tūkstančius žmonių ir pamatė, kokia yra visa Lietuva, ne vien didieji miestai.

Jis pasakoja, kad į kelionę išsiruošė ne kalbėti apie politiką, o dėl dviejų priežasčių: pirma, mėgsta važinėti. Antra, norėjo perduoti žinią, kad kiekvienam būtina susitelkti į tai, ką jis ar ji gali padaryti, o ne užsisklęsti savyje. „Visų pirma, mano kūnas kalba už save. Antra, kiekviename miestelyje vykusius susitikimus, kelyje patirtus nuotykius aprašiau dienoraštyje socialiniame tinkle „Facebook”, šie įrašai sulaukė daug dėmesio. Manau, ta kelionė buvo gera mėnesio trukmės edukacinė programa”, – apibendrina J. Džiugelis.

Verslą ir visuomeninę veiklą į įstatymų leidybą J. Džiugelis iškeitė tam, kad Lietuvoje neliktų segregacijos: specialių asmenims su negalia skirtų ugdymo ir globos įstaigų, verslų, kurie naudojasi parama ir skatina nuomonę, jog žmonės su negalia negeba dirbti. Šiuo metu Seimo narys vienu didžiausių iššūkių mato perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, bet tiki, kad su socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio parama ledai bus pralaužti.

Šis straipsnis yra ketvirtųjų Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų dalis. Išrinkti labiausiai nusipelniusius apdovanojimo „Metų proveržis” galite balsuoti internetu iki pirmadienio, kovo 27 d. 23:59.

Skaityti toliau

2017 01 24

Aplinkosauga ir lyčių lygybė: renginiai regionuose

Žmonių nuostatos, elgsena ir vartojimo įpročiai daro didelę įtaką aplinkos tvarumui, todėl, siekiant darnaus vystymosi, svarbu formuoti savo suvokimą, keisti kasdienes praktikas. Teigiamų rezultatų galima tikėtis tik tuo atveju, kai, numatant poveikio priemones, deramai įvertinami bendruomenės narių aplinkosauginių problemų suvokimo ir elgesio skirtumai. Lytis yra vienas iš aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant tvarių pokyčių, nes socializacijos ypatumai veikia ne tik moterų ir vyrų savivoką, bet ir santykį su aplinka.

Lygių galimybių plėtros centras kviečia Kėdainių rajono bendruomenių narius į susitikimus, kuriuose bus aptarti aplinkos tausojimo klausimai, žvelgiant į juos lyčių aspektu, ir pravestas praktinis užsiėmimas, padedantis formuoti antrinio daiktų panaudojimo ir maisto tausojimo įgūdžius.

Visų susidomėjusių laukiame renginiuose „Gyvenamosios aplinkos ekologija ir jos pritaikymas atsižvelgiant į skirtingus vyrų ir moterų socialinius vaidmenis bei skirtingą požiūrį į aplinkos apsaugą”, kurie vyks:

  • Beržų bendruomenės namuose (Dirbtuvių g. 24, Beržų km., Dotnuvos sen., Kėdainių raj.), 2017 m. vasario 10 d. 16.30 val.
  • Krakių kultūros centre (Laisvės a.1, Krakių mstl., Krakių sen., Kėdainių raj.), 2017 m. vasario 17 d. 16.00 val.
  • Tiskūnų bendruomenės centre (Tiskūnų g. 7, Tiskūnų km., Vilainių sen., Kėdainių raj.), 2017 m. kovo 3 d. 16.00 val.
  • Juodkaimių bendruomenės centro namuose (Parko g. 5, Juodkaimių km., Josvainių sav., Kėdainių raj.), 2017 m. kovo 10 d. 16.00 val.

Taip pat renginyje „Tausus vartojimas darnaus vystymosi kontekste lyčių lygybės aspektu – daiktų pakartotinis naudojimas buityje, maisto švaistymo problemos sprendimai”, kuris vyks Truskavos bendruomenės patalpose (Derliaus g.5, Pavermenio km., Truskavos sen., Kėdainių r.), 2017 m. vasario 24 d. 16.00 val.

Ankstesni renginiai:

2016 m. gruodžio 2 d. Lygių galimybių plėtros centras kviečia Tauragnų bendruomenės narius į susitikimą, kuriame bus aptarti aplinkos tausojimo klausimai, žvelgiant į juos lyčių aspektu, ir pravestas praktinis užsiėmimas, padedantis formuoti antrinio daiktų panaudojimo ir maisto tausojimo įgūdžius. Visų susdomėjusių laikiame Tauragnų kultūros namuose, A. Musteikio g. 29, Tauragnai 16:00.

2016 m. spalio 28 d. Lygių galimybių plėtros centras kviečia Paberžės Santaros bendruomenės narius į susitikimą, kuriame bus aptarti aplinkos tausojimo klausimai, žvelgiant į juos lyčių aspektu, ir pravestas praktinis užsiėmimas, padedantis formuoti antrinio daiktų panaudojimo ir maisto tausojimo įgūdžius. Visų susdomėjusių laikiame Bendruomenės patalpose, Vilniaus g. 22, Paberžėje 16:00.

Renginius remia Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika.

image description  untitled

Skaityti toliau

2016 12 08

Kada liausimės pataikavę smurtautojams?

Kasmet lapkričio 25 – gruodžio 10 dienomis Jungtinių Tautų iniciatyva visame pasaulyje vyksta 16-kos pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų kampanija. Ja siekiama atkreipti dėmesį į epideminį smurto prieš moteris mastą ir mobilizuoti visuomenės pastangas veiksmingai spręsti opią problemą.

Lietuvoje (Eurobarometro duomenimis) kas trečia moteris (31 proc.) nuo 15 metų amžiaus yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ir seksualinį priekabiavimą (35 proc.). Mūsų šalies įstatymai smurtą artimoje aplinkoje laiko nusikaltimu ir dėl jo žalos priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, kurios vertinamos kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Skaičiuojama, kad šio nusikaltimo nuostoliai per metus Lietuvoje galėtų siekti 1300 mln. Eurų, atimdami galimybę finansuoti sveikatos, kultūros, socialines, sporto, švietimo programas.

Tyrimai atskleidžia, kad intymaus partnerio smurtas jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje sukelia sunkesnes sveikatos sutrikdymo pasekmes. Jis tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti žinomi rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujo spaudimą ar didelį cholesterolio kiekį. Besitęsianti psichologinė įtampa dėl tiesiogiai patiriamo smurto ar nuolatinio jo stebėjimo (pavyzdžiui, kai vaikai stebi smurtą prieš motiną) gali pasireikšti nespecifiniu lėtiniu skausmu, psichiatrinio pobūdžio simptomais, virškinamojo trakto, ginekologiniais ir centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimais. Labiausiai paplitusios psichinės sveikatos pasekmės dėl smurto šeimoje yra depresija ir potrauminio streso sutrikimai, paliekantys gilias, ilgalaikes bei sunkiai pašalinamas pasekmes.

Nerimą kelia tai, kad 30 proc. atvejų, kai pirmą kartą patiriamas partnerio smurtas, atsitinka nėštumo metu. Jei buvo smurtauta anksčiau, agresija nėštumo metu turi tendenciją stiprėti, sukeldama ypatingą pavojų motinos ir vaisiaus sveikatai. Persileidimai ir negyvi gimę kūdikiai yra dažna šeimoje patiriamo smurto priežastis. Smurtą patiriančios moterys sudaro ir didžiąją daugumą tų, kurios siekia nutraukti nėštumą.

Mokslininkų sukaupta informacija negailestinga. Tačiau Lietuvoje vis dar atsiranda organizacijų, kurios prisidengdamas rūpesčiu šeimos gerove neigia smurto problemą ir imasi aktyvaus nusikaltėlių gynimo vaidmens. Pavyzdžiui, Vaiva Truncytė, VšĮ „Pažangūs sprendimai” atstovė, pranešime žiniasklaidai teiraujasi „Ar tikrai tik jo [vyro] nesugebėjimas spręsti konfliktų iššaukia nevaldomą agresiją? Kodėl vyrai vienų moterų bijo, kitas gerbia, trečias muša?” Ir referuodama į žiniuonės (!) patarimus, pateikia savo cinizmu pribloškiantį paaiškinimą: kenčia tos, kurios vengia pataikauti vyrui, nesusilaiko nepareiškusios nuomonės ir nepakankamai stengiasi prisiderinti prie smurtautojo įnorių. Trumpai tariant, pateikia pradžiamokslį tiems, kas siekia, kad smurtas artimoje aplinkoje nesiliautų.

O kad prievarta vešėtų, reikia visai nedaug – paversti ją nematoma: užtildyti aukas, pasėti abejones nukentėjusiųjų pasakojimais, izoliuoti nuo socialinių palaikymo tinklų ir nuolat juodinti suverčiant atsakomybę už nusikalimą. Būtent tuo, sprendžiant iš pranešimo žiniasklaidai, ir užsiima VšĮ „Pažangūs sprendimai” įgyvendindami tęstinius 72 akademinių valandų trukmės neformaliojo socialinių darbuotojų mokymus. Ar tenka stebėtis, kad po tokio apsukraus valstybės lėšų įsisavinimo (mokymų programa Nr. 221000271 „Socialinių darbuotojų mokymosi ir bendrų gebėjimų stiprinimas” buvo finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis) Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria ypač neigiamu požiūriu į smurto aukas ir polinkiu pateisinti smurtautoją. Net 45 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pati moteris išprovokuoja smurtą, kai ES tokiai nuomonei pritaria tik 17 proc. respondentų.

Kai, vertinant smurtą artimoje aplinkoje, remiamasi žiniuonių, bet ne mokslininkų įžvalgomis, o mokymų programos nuostatos grindžiamos vyrų smurtinio elgesio pateisinimu ir žalos menkinimu, aukų kaltinimu, vyrų pranašumo prieš moteris ir lyčių nelygybės nuostatų įtvirtinimu, kyla ne tik pagrįstų klausimų apie pamatines mokymų programos nuostatas, ją rengusių (vykdžiusių) asmenų kompetencijas, bet ir nerimas dėl mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo iniciatyvoms, kurios iš esmės prieštarauja valstybės keliamiems tikslams ir tarptautiniams įsipareigojimams veiksmingai mažinti smurtą artimoje aplinkoje.

Ypač pavojinga, kad klaidinanti ir pažangią tarptautinę praktiką neigianti informacija diegiama socialiniams darbuotojams, kurie turėtų padėti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims atlikdami veiksmingą prevenciją. Aukų kaltinimas ne tik nepadeda spręsti opios problemos, bet skatina ją slėpti, vengti pagalbos ir iš esmės palaiko smurto ideologiją. Vos tik kritikos strėles susminga į nukentėjusiąją, sukuriamos tobulos sąlygos smurtautojui veikti, išvengiant visuomenės pasmerkimo.

Tyrimai atskleidžia, kad smurto artimoje aplinkoje mastai yra tiesiogiai susiję su visuomenės pritarimo vyrų dominavimui, stereotipiniu lyčių vaidmenų pasiskirstymu, ir smurtinių konflikto sprendimo būdų normalizavimu. Smurtautojai yra linkę neigti atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą, kaltinti aukas ar kitus išorinius veiksnius. Jie randa būdų, kaip įtikinti save ir kitus, kad nėra kalti dėl smurtavimo. Todėl siekiant veiksmingai kovoti su smurto artimoje aplinkoje problema, būtina formuoti ne agresijos valdymo įgūdžius, o suvokimą, kad smurtas – smurtautojo pasirinkimas, pagrįstas vyro galia ir privilegijomis, kurias suteikia lyčių nelygybe grindžiama visuomenės struktūra. Būtent jos transformacijos ir turėtų siekti pažangūs sprendimai, jeigu jie yra pažangūs.

Straipsnis publikuotas manoteises.lt. Straipsnio autorė: Margarita Jankauskaitė.

Skaityti toliau