Naujienos

2016 08 03

Švietimo ministerija raginama vadovautis mokslu

Grupė protestuotojų ragino Švietimo ir mokslo ministeriją priimti mokslu grįstą lytiškumo ugdymą programą. Rankose laikydami elektros lemputes, protestuotojai kvietė vadovautis mokslo šviesa, o ne religinėmis dogmomis.

„Protesto akcija siekiame priminti ministerijos atsakomybę parengti mokslinius standartus atitinkančią programą, remtis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, o ne bažnyčios dogmatiškomis, šiuolaikinių standartų neatitinkančiomis praktikomis, kuriomis remtasi iki šiol“, – sako viena iš protesto akcijos organizatorių Simona Gaidytė iš Lietuvos žmogaus teisių centro.

Akcija surengta į ministeriją renkantis darbo grupės nariams, kurie šiandien turėtų parengti galutinę Sveikatos bei lytiškumo ir rengimo šeimai programą ir perduoti ją ministrei Audronei Pitrėnienei, kuri ją patvirtins arba atmes.

Apie dvidešimt akcijos dalyvių laikė į orą iškėlę elektros lemputes bei vienas po kito apsisukdami iš ant nugarų prikabintų užrašų suformavo savo palinkėjimą darbo grupės nariams – „Mokslas lai apšviečia lytinį ugdymą Lietuvoje“.

„Akciją surengėme, nes programoje vengiama skirti dėmesio kai kuriems lytiškumo aspektams, pavyzdžiui kontracepcijai, sveikatos dalyje nėra beveik jokios Lietuvai itin reikalingos prevencijos dėl psichikos sutrikimų, savižudybių. Negalvojama apie kokybišką ir veiksmingą programos įgyvendinima: nėra aiškių reikalavimų specialistams, kurie ją įgyvendins, nenumatytas minimalus skiriamų pamokų skaičius kasmet“, – teigė Lietuvos psichologijos studentų asociacijos atstovė Jūratė Laukytė.

Jau anksčiau žmogaus teises ginančios organizacijos kritikavo programos rengėjus dėl šeimos siejimo su santuoka, kuri, anot jų, pristatoma kaip tinkamiausia šeimos forma, negatyvaus požiūrio į apsaugos nuo lytiškai plintančių infekcijų priemones, ankstyvų gimdymų prevenciją.

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. iš tūkstančio 15-19 m. merginų gimdė 13,3. Pagal šį rodiklį Lietuva yra aštunta nuo galo Europos Sąjungoje ir du kartus lenkia tokias šalis kaip Danija, Olandija ar Prancūzija.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, 2014 m. pusė lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusių žmonių – jaunimas iki 29 m.

Akcijoje taip pat dalyvavo Lietuvos mokinių parlamento, Vilniaus universiteto studentų atstovybės programos „Be etikečių“, Lietuvos liberalaus jaunimo, Lygių galimybių plėtros centro, asociacijos „In corpore“, „Psichikos sveikatos perspektyvų“, Tolerantiško Jaunimo Asociacijos atstovai.

Skaityti toliau

2016 06 22

Margarita Jankauskaitė: Nacionalinis „saugumas“ moterų gyvybių sąskaita?

Ginklų lobistai Lietuvoje gali švęsti pergalę – Seimo nutarimu nuo šiol šauliai ir savanoriai pusiau automatinius ginklus galės laikyti namuose, nes tai, neva, būtina užtikrinant nacionalinį saugumą. Nuvalkiotas, nors magiško poveikio nepraradęs argumentas. Sunku prieštarauti, kai nuolat eskaluojama tautos nesaugumo tema. Bet ar tikrai esant šiuolaikinėms technologijoms namuose laikomas šautuvas apsaugos nuo agresoriaus? Blaivi logika sako – ne. O Seimo narių fantazija piešia Holivudo vertus scenarijus, kur vieniši kovotojai stoja akistaton su atėjūnais ir gelbėja savo šeimą, bendruomenę ar net žmoniją, nes buvo laiku apsiginklavę iki dantų.

Tačiau kas yra ta „tauta“, kurią taip ryžtingai kviečiama ginti? Stereotipiškai atsakymas skambėtų: vaikai-moterys-ir-seneliai. Vyrams šiame diskurse paliekamas gynėjų vaidmuo, kurie turėtų užtikrinti „silpnųjų” saugumą, todėl ir ginklai, pasak įstatymo pataisos iniciatorių, skirti, suprask, šalies saugumui karo atveju užtikrinti.

Taigi, gynėjai turėtų ginti, bet kaip bus iš tiesų? Realybė kitokia. Tyrimai rodo, kad vaikams, moterims ir seneliams pati nesaugiausia vieta yra namai. Būtent čia jie žalojami ir nužudomi tų, kurie teoriškai turėtų globoti. Moterų rizika patirti seksualinę prievartą nuo intymaus partnerio yra 3-5 kartus didesnė nei nuo prašalaičio. Psichologinio ar fizinio smurto atveju šie skaičiai dar įspūdingesni. Lietuvoje smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimai vis dar nėra atliekami, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertai pabrėžia, kad moters tikimybė būti nužudyta, jeigu ji mėgina palikti smurtautoją, padidėja 5 kartus, o jei smurtaujantysis turi šaunamąjį ginklą – 20 kartų! Kaip tokios statistikos kontekste reikėtų vertinti Seimo palaimintą sprendimą?

Smurtas šeimoje neturi etninių ar socialinės klasės ribų, nes yra lyčių nelygybės visuomenėje išraiška. Šauliai ir savanoriai taip pat neturi smurto šeimoje imuniteto, tad galime tik įsivaizduoti, kiek beprasmiškų mirčių pareikalaus teisės namuose laikyti pusiau automatinius ginklus praplėtimas. Oficialiai fiksuojamo smurto šeimoje mastai Lietuvoje ženkliai viršija EU vidurkį. 2010 m. Eurostato duomenimis smurtautoją artimų draugų ar šeimos narių rate pažįsta 45 proc., nukentėjusiąją – 48 proc. Lietuvos respondentų (ES vidurkis – 20 proc.). 15 proc. visų policijos iškvietimų Lietuvoje yra susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Kasmet dėl šių išpuolių buvo nužudoma apie 15 moterų. Ar esame pasirengę šiuos skaičius dauginti kartais?

Užsienio šalių patirtis rodo, kad šaunamųjų ginklų (ir dar pusiau automatinių) paplitimas civilinėje apyvartoje didina ginkluotų išpuolių tikimybę, todėl visuomenės saugumas tik mažėja. Panašu, kad atimtas moterų gyvybes ir našlaičiais likusius vaikus laikysime išraiškingiausiais nacionalinio saugumo indikatoriais. O tuo pačiu „išspręsime” ir smurto artimoje aplinkoje problemas, juk įbaugintos moterys retai kada išdrįsta kreiptis pagalbos.

Ginklų laikymas namuose stipriai apsunkina ir policijos pareigūnų darbą, sukeldamas bereikalingą riziką žūti tarnybos metu. Pavyzdžių, įrodančių, kad laisvas disponavimas ginklais nedidina žmonių (t.y., tautos) saugumo, toli ieškoti nereikia. Galime prisiminti dramatiškus pastarųjų savaičių įvykius Orlando mieste, ar ne tokias skaitlingas aukomis, bet ne mažiau skaudžias dramas mokyklose, biuruose ir namuose. Nėra noro mokytis iš užsienio valstybių patirties, kur ieškoma būdų, kaip įveikti lobistų įtaką ir užkirsti kelią ginklų sklaidai civilinėje aplinkoje, prisiminkime Kedžio bylą ar kitus atvejus, kai moterys buvo nušautos namuose, nes smurtaujantys vyrai turėjo teisę laikyti ginklą. Apie daugybę atvejų, kai grasinama ginklu, siekiant įbauginti, priversti paklusti ir užtildyti moteris, prieš kurias smurtaujama, nieko net nesužinome. Seimo valia Pandoros skrynia atverta. Kas sumokės už pasekmes?

Skaityti toliau

2016 05 31

Globalus švietimas: nemokamos filmų peržiūros birželį

Birželio 15–21 d. Lygių galimybių plėtros centras kvies į filmų peržiūras, kurias pristatys kartu su trečią kartą rengiamu Vilniaus LGBT* festivaliu „Kreivės“. Atrinktuose filmuose pasakojamos istorijos paliečia kintančią besivystančių šalių realybę, lyčių lygybės, moteriškumo ir vyriškumo, seksualinės orientacijos, negalios, migracijos, diskriminacijos ir žmogaus teisių klausimus – globalaus švietimo temas.

Dokumentinė juosta „Homo propaganda: LGBT teisės ir karas Ukrainoje“ nagrinėja Ukrainos LGBT* teisių judėjimą po 2013-ųjų Euromaidano revoliucijos. Filmo autorė keliauja į tris Ukrainos miestus, kur bendrauja su aktyvistais ir pabėgėliais iš ką tik Rusijos užimto Krymo ir separatistų siaubiamų rytinių regionų. Jie randa laikiną prieglobstį LGBT* nevyriausybinių organizacijų išlaikomuose pabėgėlių namuose, tačiau Rusijos grėsmė ir jų pačių visuomenės abejingumas daro jų padėtį ypač nesaugią. Filmą pristatysime birželio 16 d. 17.00 val. kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4/3) (po filmo vyks susitikimas su filmo herojais ir aktyvistais).

„Margarita su šiaudeliu“ (Indija, 2014) pasakoja apie Leilą, jauną romantikę ir maištautoją iš Indijos. Nepaisydama cerebrinio paralyžiaus, dėl kurio yra prikaustyta prie vežimėlio, ji išvažiuoja studijuoti į Niujorką. Čia ji netikėtai įsimyli ir pradeda jaudinančią savęs atradimo kelionę. Filmą bus galima pamatyti birželio 15 d. 20.50 val. „Skalvijos“ kino centre (A. Goštauto g. 2) ir 21 d. 21.00 val. kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4/3).

„Paslėpta” (Ispanija, 2014) – tai istorija apie Ibrahimą, 14-metį paauglį iš Maroko. Jį pirmą kartą pamatome einantį tuščiu keliu vieno Ispanijos didmiesčio pakraštyje. Jis ką tik gavo pranešimą, kad už kelių dienų bus deportuotas iš šalies, tad susikrovė daiktus ir pabėgo. Jo bendraamžį Rafą kamuoja kitokie rūpesčiai: mokykla, bendraamžių spaudimas ir Marta, kuri tikisi iš jo daugiau, nei jis pasirengęs duoti. Ibros ir Rafos keliai susikerta ir tarp jų užsimezga nelengva draugystė. Filmą rodysime birželio 17 d. 17.30 val. kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4/3) ir 21 d. 17.00 val. „Skalvijos” kino centre (A. Goštauto g. 2).

Įėjimas į filmų peržiūras – bent 1 ct. Kiek tiksliai – gali spręsti pats žiūrovas. Bilietus bus galima įsigyti filmų rodymo vietose ir „Kreivių” centre. Daugiau informacijos: festivaliskreives.lt.

kreives

 

Skaityti toliau

2016 04 12

Lygių galimybių plėtros centro ekspertų vizitas JAV

Duluthas (Minnesota, JAV) yra ypatingas miestas. Beveik prieš pusę amžiaus kelių entuziastų iniciatyva čia buvo sukurtas, o dabar nuolat tobulinamas koordinuoto institucijų atsako į smurtą prieš moteris šeimoje modelis, padedantis užtikrinti didesnę nukentėjusiųjų apsaugą ir smurtautojų atsakomybę, mažinti smurto mastus ir latentiškumą, palengvinantis policijos pareigūnų ir kitų atsakingų institucijų darbą.

Susipažinti su unikalia praktika šių metų kovo 28–balandžio 5 d. buvo išvykusi ir Lietuvos ekspertų delegacija. Jų kelionė tapo nuoseklaus Lygių galimybių plėtros centro ir Global Rights for Women organizacijos bendradarbiavimo rezultatas, kurį įgyvendinti padėjo JAV ambasados Lietuvoje parama.

Vizito metu Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotojas Vilius Velička, LR Seimo Žmogaus teisių komiteto patarėja Eglė Gibavičiūtė , Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Gediminas Bučiūnas, Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Vilana Pilinkaitė Sotirovič ir Margarita Jankauskaitė turėjo galimybę susipažinti su teisėsaugos, probacijos pareigūnų, teisėjų darbo ypatumais, dalyvauti policijos reiduose, stebėti tarnybos 911 veiksmus ir poveikio smurtautojams programų seansus. Diskusijos su JAV ekspertais suteikė galimybę geriau suprasti koordinuoto institucijų atsako subtilumus ir suvokti Lietuvos teisinės sistemos bei institucinių praktikų spragas. Dabar belieka sutelkti jėgas, kad geroji tarptautinė patirtis taptų ir Lietuvos realybe.

Skaityti toliau