Naujiena

2021 09 02 - Kada nustosime iš motinos tikėtis vien absoliutaus besąlygiško pasiaukojimo?

Kada nustosime iš motinos – ar apskritai moters – tikėtis vien absoliutaus besąlygiško pasiaukojimo?

„Nes tu turi ne tik tas 24 valandas būti mama, bet ir tuo socialiniu darbuotoju, ir puse medikės turi būti, ir psichologu,” – mums pasakojo moteris, auginanti vaiką su negalia. Motinystėje yra gausu atsidavimo. Bet toks krūvis neadekvatus.

Net neminint laisvalaikio pomėgių ar ilgesnio poilsio, vaikus su negalia auginančioms mamoms trūksta trumpos atokvėpio minutės. Moterys sako, kad jų atokvėpiu tampa išėjimas į darbą arba namų ruoša: „kad valgyt padarymas (…) visai šeimai tai yra laikas sau, toks savotiškas laikas sau.” Koks tai poilsis? O kai atsiranda laiko tikram poilsiui, užpuola kaltės jausmas: „nueini į kokį koncertą ir pergyveni, kad vaiko neišsivedei.”

Viena vertus, trūksta lengvai prieinamų socialinių paslaugų. Jos nuo mamų pečių nuimtų bent keletą gramų svorio. Tačiau net milijonas paslaugų neišgelbės, jei globą ir toliau suprasime remdamiesi altruistiniu modeliu – kaip besąlygišką ir spontanišką aukojimąsi. Kai globėja(s) apsiima per didelę rolę ir nepasirūpina savimi, nukenčia abi pusės. Globėja(s) pervargsta, o globojamasis netenka galimybės įgyti savarankiškumo.

Mes siūlome į globą žiūrėti kaip į abipusį ryšį, kuris neveda į perdegimą, nes globėja(s) atsižvelgia į savo poreikius. Apie tai puikiai rašo norvegų profesorė Tove Pettersen. Tačiau labai retas globėja(s) turi prabangos nuspręsti, kiek savo laiko ir jėgų atiduoti vaikams ir artimiesiems. Socialinių paslaugų trūkumas atspindi, kad besąlygiškas globėjų pasiaukojimas ir jį lydintis išsekimas mūsų visuomenei yra savaime suprantami.

Apie moteris paveiktas negalios kalbame dėka projekto, kurį finansuoja Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondas.