Lygių galimybių plėtros centras

Keliaujantiems po Lietuvą – žymių moterų istorijos pėdsakai

Pasaulio cirko rekordininkė, lietuviškoji Žana d’Ark, pirmoji kandidatė į Lietuvos Respublikos prezidentes – tai tik kelios moterys, kurių pėdsakus galite rasti keliaudami Lietuvoje. Besitęsiant vasarai, kviečiame jų ieškoti visuose šalies kampeliuose!

O kad pradėti kelionę būtų lengviau, pristatome 16 lankytinų vietų, kuriose galima sužinoti daugiau apie moterų pasiekimus.

1. Emilijos Pliaterytės muziejus, kapas ir paminklai (Kapčiamiestis, tarp Lazdijų ir Druskininkų)

Sužeista 1831 m. sukilimo mūšiuose, Emilija su būriais traukėsi link Lenkijos, tačiau, dėl patirtų sužeidimų ir prastėjančios sveikatos, jai teko sustoti pakeliui – Kapčiamiestyje. Šiandiena šitoje mažytėje gyvenvietėje, vos 10 km iki sienos su Lenkija, galime rasti ryškiausios Lietuvoje karinių pajėgų kapitonės kapą, muziejų ir paminklą. Dar vieną atminimo ženklą – su kardu pašonėj besimeldžiančią lietuviškąją Žaną d’Ark rasite netoli esančiame Justinavo dvare, Vainežerio kaime.

KUR? Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus: Taikos g. 11, Kapčiamiestis. Paminklai – Kapčiamiesčio centrinėje aikštėje bei Justinavo dvare.

Iliustracija straipsnio viršuje – paminklas Emilijai Pliaterytei Justinavo dvare. Albino Jarmalos nuotr.

panoramas.lt nuotrauka

2. Veronikos Šleivytės nuotraukos (Viktariškiai, netoli Kupiškio)

Veronika Šleivytė sovietmečiu buvo žinoma dėl savo pastelinės tapybos darbų, tačiau po jos mirties archyvuose rasta visiškai kitokių meno kūrinių, triuškinusių konservatyvias tarpukario normas. Veronika savo pačios darytose nuotraukose – ir nuskusta galva, ir besikarpanti nagus, o vynuoges valganti tiesiai iš vienuolės rankų. Su netikėtu fotografės palikimu galima susipažinti Viktariškių kaime. Ten Veronikos Šleivytės tėvų sodyboje atidaryta dailininkės vardo galerija, priklausanti Kupiškio etnografijos muziejui.

KUR? Dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerija, Viktariškių kaimas, Kupiškio rajonas.

panoramas.lt nuotr.
 
Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus archyvo nuotrauka

3. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas ir knygynas (Vilnius)

Daugiau kaip 40 m. veikusio lietuviško knygyno legendos epicentre – ponia Šlapelienė, pergyvenusi daugybę okupacijų ir kratų, ruošdavusi knygų siuntas keliauti po visą žemės planetą ir net pirmojoje lietuviškoje operoje sudainavusi. Sovietmečiu Marija liko gyventi bute užspeista į vieną kambariuką. Tačiau buvo įsitikinusi, kad vieną dieną čia veiks muziejus. Ir nesuklydo! Lankydamiesi būtinai pakalbinkit puikų kolektyvą ir sužinokite, ką slepia muziejaus sienos. Taip pat netolimoje Domininkonų gatvėje ieškokite namo, kuriame buvo įsikūręs pats legendinis knygynas – jį žymi atminimo lenta.

KUR? Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Pilies g. 40, Vilnius. Pastatas, kuriame veikė knygynas, o dabar kabo atminimo lenta – Dominikonų g. 11, Vilnius.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus archyvo nuotr.

bite_panrb

4. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinė (Puziniškis, netoli Panevėžio)

Puziniškio dvare ir sode priešais jį kadaise dvi ryškiausios ano laikmečio moterys Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Žemaitė kartu sukritusios rašė pjeses ir skaldė juokus. Dvare Gabrielė gimė ir augo, sumaniai slėpė nelegalias knygas, mokytojavo, užsiėmė bitininkyste, o perskaičiusi pirmą „Varpo” numerį, ėmėsi politinės veiklos ir aršios kovos už moterų teises. Bitė kadaise netgi kandidatavo į prezidentus! „Aš esu iš atkakliųjų veislės” – rašė ji. Panevėžyje ir Joniškėlyje galima rasti ir daugiau Bitės atminimo ženklų.

KUR? Puziniškio muziejus – Puziniškio k., Smilgių sen., Panevėžio rajonas. Paminklai: Respublikos g., prie Juozo Balčikonio gimnazijos, Panevėžys; G. Petkevičaitės-Bitės ir Vytauto gatvių sankirta Joniškėlyje.

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.

hhjhjti-2358312604

5. Liudvikos Didžiulienės sodyba (Griežionėlės k., prie Anykščių)

Kur ir kada Liudvika Nitaitė-Didžiulienė – pirmoji lietuviškai grožinę literatūrą pradėjusi rašyti moteris, tai darė ir kodėl pasirašinėjo slapyvardžiu – Žmona? Galima ne tik sužinoti, bet ir gyvai įsivaizduoti aplankius Didžiulių muziejų. Ten gyveno Liudvika – neprofesionali rašytoja, beveik profesionali kulinarė, sodininkė ir verslininkė, dešimties vaikų motina, vienu žodžiu – gaspadinė. Daug dėmesio muziejuje skiriama ir knygnešystės istorijai pasakoti. Netoli esančiose senosiose Padvarninkų kapinaitėse taip pat galite rasti aukšta skulptūra papuoštą Liudvikos kapą.

KUR? Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba-muziejus, Griežionėlės k. 1, Anykščių r.

poilsisanyksciuose.lt nuotr.

2093717_7

6. Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės namai (Kaunas)

Ąžuolyno modernizmo perlu vadinamame trijų aukštų name 1932-1971 m. gyveno operos solistė ir dirigentė Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė su vyru – dailės istoriku ir grafiku Pauliumi Galaune. Jų pačių lėšomis statyme name šiandien galite apžiūrėti namą-muziejų, bylojantį apie poros aistrą istorijai, menui bei čia virusį spalvingą Lietuvos inteligentijos socialinį gyvenimą.

KUR? A. ir P. Galaunių namas-muziejus, Vydūno al. 2, Kaunas.

turizmas.lt nuotr.

perloja

7. Perlojos istorijos muziejus (Perloja, pakeliui iš Vilniaus į Druskinkus)

Itin unikalaus miestelio – Perlojos, kraštotyros muziejuje galite susipažinti su iškilia jos piliete Petronėle Česnulevičiūte. Čia rasite ne tik pedagogės, dramaturgės, literatūros tyrinėtojos asmeninius daiktus, bet ir sužinosite apie Perlojos respubliką. Dėka Petronėlės žinome, kad 1918 m. įkurta nykštukinė valstybė turėjo savo prezidentą, policiją, teismą ir net kariuomenę.

KUR? Perlojos istorijos muziejus, Perliaus g. 22, Perloja, Varėnos r.

Perlojos istorijos muziejaus nuotr.

venclauskiu-namai

8. Gražbylės Venclauskaitės namai (Šiauliai)

Žymios Lietuvos advokatės, žydų gelbėtojos ir skautės Gražbylės Venclauskaitės šeimos namai, jos pačios pageidavimu atiduoti Šiaulių „Aušros” muziejui. Šiame pastate kadaise Gražbylės mama rūpinosi šimtais beglobių vaikų, vyko intensyvus kultūrinis gyvenimas. Dabar čia veikia istorinės bei meninės parodos, galima susipažinti ir su šeimos palikimu, puikiai menamas ir šmaikštus Gražbylės charakteris ir didžiulis pomėgis šokoladui!

KUR? Venclauskių namai, Vytauto g. 89, Šiauliai.

Muziejaus nuotr.

Lietuvos-prezidento-Kazio-Griniaus-memorialinis-muziejus

9. Joanos Pavalkytės-Griniuvienės namai (Marijampolė)

Marijampolės bažnyčioje Joanos Pavalkytės-Griniuvienės suburtas choras kadaise giedojo lietuviškai, bet ne kuo gražiau, o kuo garsiau. Tokiu būdu buvo pramušta teisė į lietuvių kalbos naudojimą. Joana, lietuvybės skleidėja, kultūrininkė ir veikli anticarinio judėjimo organizatorė 1904-1914 m. gyveno visai netoli tos bažnyčios – name, kuriame dabar veikia Lietuvos prezidento K. Griniaus, jos vyro, memorialinis muziejus. Nepaisant to, kad moters vardas nepaminėtas muziejaus pavadinime, apsilankius galime gauti žinių ir apie Joanos veiklą ir visą Suvalkijos kraštą.

KUR? Lietuvos prezidento K. Griniaus muziejus, Bažnyčios g. 23, Marijampolė.

Marijampolės turizmo informacijos centro nuotr.

zemaites_memorialinis_muziejus__1_

10. Žemaitės muziejus (Bukantė, netoli Plungės)

Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Bukantės dvarelyje gimė bei praleido pirmuosius dvylika savo gyvenimo metų. Dabar čia veikia Žemaitės gyvenimą ir kūrybą atspindinti ekspozicija, gaminamas lietuviškas kastinys ir miela diskutuoti su draugiškomis muziejininkėmis, kokia gi ta Žemaitė buvo ir ar visgi rūkė pypkę skaitydama Šekspyrą vidury dirbamų laukų, ar ne. Nors Žemaitę žino visi, daugybėje Lietuvos miestų rasime Žemaitės gatvę, rašytojos ir moterų teisių aktyvistės progresyvumas ir… mandrumas dar tikrai nepakankamai pažinti!

KUR? Žemaitės memorialinis muziejus (Bukantės dvaro sodyba): Žemaitės g. 25, Godeliai, Plungės r.

zemai.lt nuotr.

KVK_3714

11. Marijonos Rakauskaitės namai (Kaunas)

Operos solistės Marijonos Rakauskaitės bei jos gyvenimo ir kūrybos draugo, dailininko Liudo Truikio bendruose namuose Žaliakalnyje šiandien veikia muziejus. Menininkų poros namuose jaučiama judviejų puoselėta rytietiškų ir vakarietiškų kultūrų bei filosofijų sintezė. Čia galima daugiau sužinoti ir apie pačią ekstravagantiškąją Marijoną, gimusią Jungtinėse Valstijose ir iš ten tiesiai į tarpukario Lietuvą atvežusią kitokius gyvenimo būdo, elegancijos, madų vėjus.

KUR? L. Truikio ir M. Rakauskaitės namai-muziejus: E. Fryko g. 14, Kaunas.

R. Tenio nuotr.

78174-3

12. Jadvygos Stankutės-Ramanauskienės eksponatai (Kaunas)

Nutrūktgalvės mergaitės, legvai išmokusios minti dviratį lynu, istorija slepiasi Lietuvos sporto muziejuje. Ten sukaupta lietuviško cirko pionierių Jadvygos Stankutės-Ramanauskienės ir Jono Ramanausko cirko istorijos ekspozicija. Pora surinko daugiau nei 2000 eksponatų – nuotraukų, asmeninių daiktų, senų reklaminių plakatų, knygų bei suvenyrų, parvežtų iš gastrolių po visą pasaulį.

KUR? Jadvygos ir Jono Ramanauskų ekspozicija Lietuvos sporto muziejuje: Muziejaus g. 7, Kaunas.

Sporto muziejaus nuotr.

unnamed

13. Eugenijos Šimkūnaitės butas (Vilnius)

Mažai kam žinoma, kad Lazdynų mikrorajone Vilniuje veikia žolininkės, habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės memorialinis muziejus. Šiame bute rasite jos asmeninius daiktus, apdovanojimus, o tarp jų – ir už „vyriausiosios Lietuvos žyniuonės” titulą skirtą šluotą. Gal pavyks atsakyti ir į klausimą, kaip mokslininkė į savo paskaitas sutraukdavo šimtus smalsuolių.

KUR? Eugenijos Šimkūnaitės memorialinis butas-muziejus: Erfurto g. 4, Vilnius.

Daivos Červokienės nuotr.

crop

14. Lazdynų Pelėdos muziejus (Paragiai, vidur Telšių, Šiaulių ir Mažeikių)

Buvusio Paragių dvaro pastate veikia čia gyvenusių seserų – Sofijos ir Marijos Ivanauskaičių, žinomų kaip Lazdynų Pelėda, vardo muziejus. Kaip pačios sesės sakė – „pas mus nuo vaikystės viena kasa”, tai užteko ir vieno slapyvardžio. Muziejuje galima susipažinti su šių moterų, tapusių pirmosiomis Lietuvos rašytojomis – feministėmis gyvenimu ir kūryba. Ji puikiai atspindi neteisybės jausmą dėl gausybės apribojimų moterims.

KUR? Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus: Paragių k., Papilės seniūnija, Akmenės r. sav.

Ventos regioninio parko direkcijos nuotr.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

15. Janinos Monkutės-Marks galerija (Kėdainiai)

Prieš keletą dešimtečių Kėdainiuose Lietuvos išeivijos tapytoja, grafikė, tekstilininkė Janina Monkutė-Marks pati įkūrė savo vardo galeriją. Jos kūriniams skirtingais laikotarpiais poveikį turėjo brutalus menas, popartas, senųjų kultūrų simbolika. Visa tai atsispindi ekspozicijoje.

KUR? Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija: J. Basanavičiaus g. 45, Kėdainiai.

Muziejaus nuotr.

DSCF2644-2

16. Šatrijos Raganos muziejus (Židikai, netoli Mažeikių)

Jei kada nors panirtumėte į XIX-XX a. sandūroje vykusį Lietuvos šviesuolių susirašinėjimą, nuobodu nebūtų. Šalia gimstančių idėjų apie kultūrą, praktiškų detalių, pastebėtumėte mįslingas jausmų nuotrupas. Jų epicentre būtų ir Marija Pečkauskaitė, geriau žinoma kaip Šatrijos Ragana, pirmoji lietuvė moteris romanistė. Jos istoriją galima patyrinėti muziejuje, o tarp knygų ir dokumentų rasti ir patarimą: „Nebūkite pamotės savo pačių sieloms!”.

KUR? M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos memorialinis muziejus: S.Dariaus ir S.Girėno g. 2, Židikai, Mažeikių r.

Mažeikių muziejaus nuotr.

Kelionių maršrutą sudarė Lygių galimybių plėtros centro stažuotojos Aistė Frišmantaitė ir Gustė Gurčinaitė

Daugiau apie moterų istorijas skaitykite Lygių galimybių plėtros centro parengtoje knygoje „Moterys, kūrusios Lietuvą„.

Daugiau naujienų
LSK nuotrauka
Feminizmas lengvai suprantama kalba

Pristatome pirmąjį leidinį Lietuvoje, kuris skleidžia feminizmą žmonėms su intelekto negalia!

Asociatyvi iliustracija
Smurtas artimoje aplinkoje: ko trūksta, kad moterys su negalia gautų tinkamą pagalbą

Pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenis teikiančios įstaigos nėra tinkamai pasirengusios padėti moterims su negalia.

Irma-025073
Irma Zabulionytė: Noriu būti matoma ne dėl negalios

Panevėžyje, Nemuno ir Parko gatvių sankryžoje, jau mėnesį didelis plakatas skatina palaikyti moterų teises. Iš jo žvelgia Irma Zabulionytė – Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė.

Asociatyvi iliustracija
Feminizmas tampa prieinamu

Pirmą kartą Lietuvoje platinamas feministinis diskursas, kuris pritaikytas plačiajai auditorijai. Pristatome jums naują leidinių ciklą - Feministinį gidą!

Tinklalapyje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą jo veikimą bei tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra naudojami automatiškai. Siekiant individualizuoti Jūsų naršymo patirtį bei pateikti pasiūlymus, kurie būtų aktualūs būtent Jums, naudojami ir tiksliniai slapukai. Paspaudę „Sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų naudojimu. Savo sutikimą galite atšaukti bet kuriuo metu savo interneto naršyklės nustatymuose, ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos - Privatumo politikoje. View more
Sutinku