Istorija/etnografija

Andziulytė-Ruginienė-insta

Marija Andziulytė Ruginienė (1896–1973)

Vilkaviškio mokytoja su šveicarišku išsilavinimu. Marija Andziulytė Ruginienė – pirmoji istorijos mokslų daktarė moteris Lietuvoje.

Marijos gyvenimo kelias prasidėjo Vilkaviškio raj., mažame Smalinyčios kaime. Tiek brolį Vincą, tiek pačią Mariją šeima skatino mokytis, tad Marija pradėjo lankyti Vilkaviškyje įkurtą mergaičių gimnaziją. Pabaigus mokyklą ir atėjus karui, mergina išvyko studijuoti į Maskvą, vėliau – į dabartinį Sankt Peterburgą, kur studijavo istoriją ir filologiją. Ten ji susipažino su Vincu Mokylaičiu–Putinu, kuris pasiūlė bei paskatino Mariją vykti į Šveicariją ir studijuoti Friburgo universitete su stipendija. Kartu su keliomis kitomis lietuvėmis, lydimomis V. Mykolaičio–Putino, ji netrukus išvyko į Šveicariją ir pradėjo mokslus. Sulaukusi 27-erių metų, Marija gavo daktarės laipsnį Friburgo universitete, kuriame sėkmingai apgynė savo disertaciją „Apie Žemaičių christianizacijos pradžią.” Netrukus ji grįžo į Lietuvą ir pradėjo dėstyti istoriją Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijoje. Tarp jos mokinių buvo ir Salomėja Nėris.

Vėliau Marija dėstė Kauno ir Ukmergės gimnazijose, tačiau po Antrojo pasaulinio karo mokytoja dirbti nebegalėjo, nes buvo tremtinio žmona. Okupacija sustabdė ir jos mokslinį darbą. Atleista iš mokytojos pareigų, iki pat pensijos Marija buvo paskirta dirbti mokyklos sekretore.

Labai išsamus biografinis straipsnis „Marija Andziulytė-Ruginienė – pirmoji lietuvė istorijos mokslų daktarė” (30-37 psl.)

Mokslinis straipsnis „Pirmosios profesionalios lietuvos istorikės 1918 – 1940 m.” Straipsnyje ne kartą minima ir M. Andziulytė-Ruginienė.

 

 

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

glemzaite Glemzaiteeinsta

STEFANIJA GLEMŽAITĖ (1885–1974)

Stefanija Glemžaitė – asmenybė, savo gyvenime derinusi ir akušerės, ir kraštotyrininkės darbą. Įdomu, kad jie abu buvo savaip susiję. Nėščiosios ir gimdyvės, žinodamos Stefanijos pomėgį rinkti etnografinius daiktus, kartais už suteiktą pagalbą atiduodavo savo senus tautinius kostiumus.

Stefanija gimė Kupiškyje, didelėje valstiečių šeimoje. Kadangi tėvai neišgalėjo vaikus leisti į mokyklą, Stefanija kartu su broliais ir seserimis buvo mokomi rašto ir siuvimo amato, kad vėliau galėtų susirasti darbą. Tačiau Stefanijos gyvenimas pasisuko į kitą pusę. Akušerės darbą ji pradėjo 1919 m., kai, būdama 34-erių, Sankt Peterburge baigė akušerijos mokyklą ir grįžo į Kupiškį dirbti pagal specialybę. Kupišky je, tėvų namuose Stefanija įrengė penkių lovų butą gimdyvėms, kurie tapo pirmaisiais gimdymo namais mieste. Akušere dirbo iki pensijos. Tuo pačiu metu rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo tautosaką, įdainavo daugiau kaip 200 liaudies dainų, sutartinių. Kupiškio ir kitiems Lietuvos muziejams atidavė per 6 tūkst. eksponatų.

Nuotraukoje kairėje Stefanija Glemžaitė 1957 metais (nuotraukos šaltinis: Lietuvių tautosakos rankraštyno fototeka Lietuvių literatūros ir tautosakos institute)

Straipsnis apie S. Glemžaitę portale „Kupiškėnų mintys”

Kupiškio etnografijos muziejuje saugoma daugybė seserų Glemžaičių surinktų eksponatų

 

- – -

 

 

GRĮŽTI Į VISŲ SRIČIŲ SĄRAŠĄ

 

- – -

 

Piešiniai – Akvilės Malukienės Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti: www.lietuva100.lt

 

Untitled design

atkurtailietuvai100-vertikalus-logo-tamsus-rgb