Muzika

Beatričė-Grincevičiūtė-instaBEATRIČĖ GRINCEVIČIŪTĖ (1911–1988)

Jei kas paklaustų, ką pasirinkčiau – prarasti akis ar balsą, aš atiduočiau akis” – sakydavo Beatričė Grincevičiūtė, savo krištoliniu balsu užburdavusi tūkstančius klausytojų. Neregystė nesukliudė jai tapti viena garsiausių to meto šalies dainininkių.

Iš Vilkaviškio raj. kilusi moteris anksti neteko tėvo, todėl kartu su mama ir penkiais broliais bei seserimis apsigyveno giminaičiams priklausiusiame Ilguvos dvare, kur vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas – rinkdavosi dailininkai, kompozitoriai, muzikantai. Tokia meniška aplinka buvo puiki terpė skleistis ir pačios Beatričės muzikiniam talentui. Dėdės Emilio Mlynarskio, taip pat garsaus muzikanto, remiama mergina išvyko mokytis į Varšuvą, kur sėmėsi įkvėpimo filharmonijose ir operos teatruose, išmoko groti smuiku ir fortepijonu. Choro vadovas jai, išskirtinio balso savininkei, vis paskirdavo atlikti solines partijas.

„Vokiečių laikais, karo metais, atlaidai čia būdavo rugpjūčio mėnesį, tai ji visada giedodavo solo bažnyčioj, ir visi atsisukdavo, žiūrėdavo, kas čia per lakštingala gieda” – pasakojo Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas Albinas Vaičiūnas, prisimindamas vasaromis namo grįždavusią Beatričę. Po kelerių metų, praleistų Varšuvoje, mergina visam laikui grįžo į gimtinę ir siekė įgyti profesionalų muzikinį išsilavinimą Juozo Gruodžio konservatorijoje Kaune. Deja, pats įstaigos įkūrėjas užkirto jai kelią, abejodamas jos talentu ir galimybėmis mokytis turint regėjimo negalią. Tačiau Beatričė nenuleido rankų. Ji ėmė mokytis dainavimo privačioje Liaudies konservatorijoje, o 1934 m. Kauno radijuje įvyko ir jos pirmasis koncertas. Nuo to laiko Beatričės muzikinė karjera klostėsi puikiai – ji tapo Lietuvos valstybinės filharmonijos ir radijo soliste, nuolat koncertuodavo su kitais žymiais Lietuvos muzikantais, savo repertuare turėjo apie 1000 pačių įvairiausių kūrinių. Už aktyvią muzikinę veiklą gavo reikšmingų apdovanojimų, o ir garsiąją dainą „Žvaigždutė” kompozitorius Balys Dvarionas parašė būtent Beatričės balsui. Po daugelio metų netgi pats J. Gruodis buvo prisipažino klydęs dėl dainininkės talento.

Beatričės atsidavimas kameriniam dainavimui padėjo įtvirtinti šią ypatingą muzikos sritį Lietuvoje. Kitaip būti ir negalėjo – nepaprastai nuoširdus jos santykis su klausytojais, ne galingumu, o nuostabiu tyrumu išsiskiriantis balsas ir jausmingas, nostalgija dvelkiantis, už širdies griebiantis dainavimas nė vieno nepalikdavo abejingo.

BEATRIČĖ-368x500B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus Vilniaus centre (tinklalapyje yra dainininkės biografija, nuotraukų, gerbėjų laiškų)

Televizijos laida „Legendos” apie B. Grincevičiūtę

B. Grincevičiūtės atliekama lietuvių liaudies daina „Vai pūtė, pūtė” (yra ir daugiau jos atliekamų dainų)

Ilguvos dvaras, kuriame vaikystę praleido B. Grincevičiūtė

 

- – -

 

GRĮŽTI Į VISŲ MOTERŲ, KŪRUSIŲ LIETUVĄ, SĄRAŠĄ

 

- – -

Piešiniai – Akvilės Malukienės

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti: www.lietuva100.lt

Untitled designatkurtailietuvai100-vertikalus-logo-tamsus-rgb