Mokslas

Elena-Karosaitė-Gimbutienė-instaELENA KAROSAITĖ-GIMBUTIENĖ (1894–1982)

Nuo Vėjeliškių prie Anykščių iki Los Andželo – Elenos Karosaitės-Gimbutienės, mokslininkės agronomės pėdsakai.

Manai, kad mokslas apie žemės ūkio augalus nesudėtingas? Virdamas bulvių košę pabandykit paskaičiuoti, kiek agronomijos mokslo daktarų prireikė jas tokias dideles, sveikas ir skanias išauginti. Elena šiuos reikalus tarpukariu išmanė geriau už visus. Būtent ji parengė ir išleido pirmąjį genetikos srities mokslinį leidinį Lietuvoje – „Augalų genetika”. Studijų Maskvoje ir stažuočių Švedijoje bei Prancūzijoje metu ji įgijo naujausių žinių apie tuo metu dar visiškai šviežią mokslo šaką, be kurios sunkiai įsivaizduojame šių dienų pasaulį.

Išsilavinusi tarpukario moteris, mokslininkė, be abejo, negalėjo likti abejinga ir socialinėms aktualijoms. Moterų teisių klausimai jai buvo itin svarbūs. Elena netgi vyko į Austriją atstovauti Lietuvos Moterų tarybą, taip pat į JAV – atstovauti baigusias aukštąjį mokslą lietuves.

Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukusi į vakarus tęsė savo visuomeninę veiklą. Gimtosios šalies ilgesį išreiškė rašydama straipsnius apie lietuvišką gyvenimo būdą, Bostone organizavo Kaziuko muges, bendradarbiavo leidžiant „Lietuvių enciklopediją”. O vedama nepasotinamo mokslinio žingeidumo sulaukusi garbaus amžiaus surinko ir suklasifikavo per 800 jūrinių moliuskų kriauklių.

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą Elena apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 5-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Biografinė informacija

 

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

 

Antanina-Garmutė-insta

ANTANINA GARMUTĖ (1934–2011)

125 išradimai ir 10 knygų – štai tokį įspūdingą „bagažą” sukaupė iš Prienų raj. kilusi inžinierė ir rašytoja Antanina Garmutė.

Vos 14-iolikos sulaukusi Antanina pakeliui iš mokyklos buvo areštuota ir išvežta į Sibirą – vienui vieną, be tėvų. Tremtyje mokyklą turėjo atstoti alinantis darbas druskos gamykloje, tad po pustrečių metų grįžusi namo visomis išgalėmis siekė atsigriebti už prarastą laiką. Jai tai pavyko su kaupu – „prašoko” iškart tris klases, su pagyrimu baigė Kauno politechnikos instituto (dab. KTU) Cheminės technologijos fakultetą, tapo dėstytoja, docente ir ėmėsi mokslinių tyrimų.

Antaninai teko įveikti mokslo įstaigose vyravusią diskriminaciją – aukščiausio laipsnio mokslininkais galėjo tapti tik komunistinės ideologijos šalinininkai, negana to, reikėjo aplinkiniams įrodyti, kad ir moterys gali būti mokslininkėmis. Priėmusi šiuos iššūkius Antanina dirbo ištisas paras ir net sveikatai kenksmingomis sąlygomis. Jos tyrimų tikslas – rasti būdų, kaip neutralizuoti kenksmingas atliekas ir iš jų pagaminti pramonei naudingus produktus, pavyzdžiui, statybines medžiagas. Atkakli mokslininkė ištyrė 30 fabrikų atliekas, parašė 100 mokslinių straipsnių ir tų būdų sugalvojo tiek daug, kad reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos gamtos išsaugojimo ir net du kartus pateko į šalies rekordų knygą!

Prasidėjus Sąjūdžiui, Antanina mokslą išmainė į meninę saviraišką – tapo viena pirmųjų tremties ir partizaninės kovos metraštininkių. Išvažinėjusi visą šalį surinko jautrias savo likimo žmonių istorijas ir jas pavertė dokumentinėmis apybraižomis, eilėraščiais:„Ešelonai”, „Ąžuolų randai”, „Išėjo broliai”, „Motinėle, auginai” ir kt. Šių kūrinių ištraukų galima rasti mokykliniuose vadovėliuose, lietuvių išeivijos leidiniuose. Jie reikšmingi prisimenant ir apmąstant vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių.

Antaninos nuotraukos

Antaninos knyga „Išėjo broliai”

Daugiau informacijos apie Antaninos gyvenimą ir jos darbus galima rasti Dalios Paukštienės sudarytoje knygelėje „Antanina Garmutė: bibliografinė rodyklė, svarbesni mokslo darbai, išradimai, literatūriniai kūriniai” (Kaunas, Mažoji poligrafija, 2006).

 

- – -

 

GRĮŽTI Į VISŲ MOTERŲ, KŪRUSIŲ LIETUVĄ, SĄRAŠĄ

 

- – -

Piešiniai – Akvilės Malukienės

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti: www.lietuva100.lt

Untitled designatkurtailietuvai100-vertikalus-logo-tamsus-rgb