Mokslas

Liucija-Sereikaitė-Juozonienė-insta (1)LIUCIJA SEREIKAITĖ-JUOZONIENĖ (1926–2011)

Iš pirmo žvilgsnio beprotiškus sumanymus Liucija Sereikaitė-Juozonienė paversdavo moksliniais eksperimentais – taip tūkstančiai valandų, praleistų fizikos laboratorijoje, virto 78 išradimais ir… atradimu.

Liucijos gimtinė – Paberžės kaimas Kėdainių rajone. Būdama paauglė ir dar tebesimokydama, jau ir kitus mokė – matematikos ir fizikos. Neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (dab. LEU). Į mokytojos darbą žvelgė kaip į svarbią misiją, bet troškimas prisidėti prie mokslo pažangos iš provincijos ją atvedė į Kauną.

Polinkį į fiziką ir techniką turbūt paveldėjo iš tėvo. Būdamas savamokslis jis sugebėjo sukonstruoti vėjo malūną ir elektrifikuoti Sereikų vienkiemį. Dukters užmojai buvo dar didesni. Ji ėmėsi ultragarso bangų tyrinėjimo.

Deja, daugiau nei dešimtmetį dirbusi Kauno politechnikos institute (dab. KTU), Liucija net negavo leidimo apsiginti disertaciją – mat nesutiko stoti į komunistų partiją. Tai garantavo varganą atlyginimą ir nuolatinę kovą dėl idėjų pripažinimo. Bet iš instituto ji nepasitraukė – mokslas jai buvo svarbiau už laipsnį.

Liucija ne tik atkakliai kūrė prietaisus ir metodus ultragarsui matuoti, bet ir sugalvojo naujų būdų, kaip jį pritaikyti įvairių mokslo sričių tyrimuose. Šie išradimai pelnė Liucijai vienos produktyviausių šalies išradėjų vardą – ji nusileido tik inžinierei Antaninai Garmutei.

Liucija sugebėjo atskleisti net ir fundamentalų fizikinį reiškinį. Tai, ko niekas pasaulyje dar nebuvo pastebėjęs ar įvardinęs – akustines paviršines išilgines bangas, pasireiškiančios žemės drebėjimų metu. Nors skeptikų netrūko (juk atradėja – moteris ir dar be mokslinio laipsnio), netrukus šių bangų egzistavimą patvirtino viso pasaulio mokslininkai. Liucija buvo pripažinta pirmąja atradėja moterimi Lietuvoje.

Sulaukusi garbaus amžiaus Liucija aktyviai rašė mokslo populiarinimo straipsnius, padėjo jaunimui registruoti savo išradimus. Net į kasdienybę žvelgė mokslininkės akimis. Štai sukiodamasi virtuvėje prigalvodavo visiškai naujų būdų ledams, šokoladui, cukriniams konditerijos gaminiams iš uogų paruošti. Kiekvieno iš jų originalumą patvirtina specialūs liudijimai.

Straipsnis apie Liuciją portale Alkas.lt

Daug informacijos apie Liucijos mokslinę veiklą galima rasti knygoje „Atradėja Liucija Sereikaitė-Juozonienė: bibliografinė rodyklė”, Kaunas: Naujasis Lankas, 2011

 

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

Vyda-Kęsgailaitė-Ragulskienė-insta

VYDA KĘSGAILAITĖ-RAGULSKIENĖ (1931–2009)

Atėjusi į pirmą mechanikos studijų paskaitą ir vos atidariusi auditorijos duris Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė iškart jas užtrenkė. Viduje sėdėjo 200 vyrų ir nė vienos moters. Būsima habilituota mokslų daktarė stoviniuodama koridoriuje suprato, kokie iššūkiai jos laukia. Įkvėpė oro ir duris atidarė dar kartą.

Gimusi Klaipėdoje, Vyda subrendo anksčiau laiko. Gyvenimas skirtingose Lietuvos vietovėse, tėvo kalinimas, nakvynės slėptuvėse pas svetimus žmones bei kankinanti tremties nuojauta merginos ambicijų nepakirto. Šeimoje, kurioje mokslas laikytas didžiausia vertybe, būdama 5 metukų pradėjo mokytis užsienio kalbų – net ir vasaros žaidimų metu. Iš tėvo perėmusi meilę muzikai, Lietuvos istorijai, kraštotyrai, iš motinos Vyda mokėsi lavinimuisi skirti kiekvieną minutę.

Pokario metais tremtinio dukrą globojo Kauno politechnikos instituto (dab. KTU) profesorius Vytautas Mošinskis, sudaręs sąlygas Vydai studijuoti mechaniką. Šiais mokslais ji neapsiribojo – tuo pačiu metu įgijo pianistės diplomą. Visgi pagrindine pasirinko inžinerijos sritį, tapo profesore, apsigynė habilituotos technikos mokslų daktarės vardą ir, kaip pati teigė, – „visų moterų garbę” dirbdama ten, kur įprasta matyti vyrus.

Su vyru augindama du sūnus Vyda parašė daugiau nei 250 mokslinių straipsnių, išrado arba prisidėjo prie 97 išradimų. Sprendė naujų vibrosmūginių mechanizmų ir įrengimų teorijos bei taikymo klausimus. Tai padėjo tobulinti šiuolaikinės technikos įrenginius pramonėje, aerokosmoso, medicinos, biologijos srityse, net mene – Vyda daug dėmesio skyrė virpesių ir bangų stebėjimui muzikoje.

Negana to, ji reikšmingai prisidėjo prie nukentėjusiųjų nuo okupacinio režimo atminimo įamžinimo, rūpinosi Žemaitijos paveldu.

Straipsnis Kauno technologijos universiteto laikraštyje „Studijų aidai” (apie Vydą 5 puslapyje)

Prof. Onos Voverienės straipsnis „Išsaugojusi dvasios aukštį, gaivinanti šaknis” 

Dar daugiau apie Vydą dokumentinėje apybraižoje „Profesorė Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė (1931–2009)”, Vilnius: Mokslotyros institutas, 2009

 

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

 

Elena-Nijolė-Bučiūtė-insta

ELENA  NIJOLĖ  BUČIŪTĖ (1930–2010)

Architektūros riterė, sukūrusi modernizmo simboliu tapusius Operos ir baleto teatro rūmus.

Iš Krylių kaimo Rokiškio rajone kilusi Nijolė vaikystėje svajojo tapti dailininke. Planai pasisuko kitaip – su pagyrimu baigė Architektūros fakultetą.

Čia Nijolės gyvenimas įgavo neįtikėtiną pagreitį. Ji ne tik ėmėsi projektavimo darbų, bet ir tęsė mokslinę karjerą. Tapusi dėstytoja ir profesore Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. VGTU), studentams kėlė itin aukštus reikalavimus, skatino jų individualumą ir kūrybiškumą, nuolat tobulino studijų programas. Be to, sugebėjo kasryt į vaikų darželį sulakstyti ir tėvų susirinkimų mokykloje nepraleisti – buvo trijų vaikų mama.

Projektuojanti architektė ir universiteto profesorė – unikalus reiškinys to meto Lietuvoje. Kiek atkaklumo prireikė Nijolei, kad taptų architektūros pasaulio autoritetu? Darbe ją supo vien vyrai, o ir visuomenėje buvo priimta manyti, kad moterys projektuoti nesugeba. Nijolė įrodė, kad tokiam požiūriui pats laikas keliauti į istorijos šiukšlyną. Per savo karjerą ji suprojektavo net 50 reikšmingų statinių. Tarp jų – gyvenamieji rajonai Rokiškyje ir Ukmergėje, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, Valstybinio plano komiteto (dab. Ūkio ministerijos) pastatai, baldų parduotuvė Mindaugo g. Vilniuje bei jos rekonstrukcija į prekybos centrą „Maxima” ir t.t.

Įspūdingiausias Nijolės projektas – Operos ir baleto teatro rūmai. Nors ir suvaržyta nurodymų iš Maskvos, kurdama rūmus siekė atspindėti ateities architektūrą. Virtuoziškiems konstrukciniams sprendimams įgyvendinti rinkosi itin sudėtingas technologijas. Milžiniškos stiklinės sienos, netikėtų formų erdvės, šviesos ir šešėlių žaismas, apdailos medžiagų įvairovė… Nijolė išnaudojo viską, kas tuo metu buvo jai pasiekiama. Jos kūrinys tapo vienu esminių Vilniaus panoramos akcentų, o už viso gyvenimo nuopelnus architektūros menui moteris buvo apdovanota Architektūros riterio ordinu.

Įdomus straipsnis apie Nijolės gyvenimą ir darbus portale „Gimtasis Rokiškis”

Išsami Operos ir baleto teatro rūmų analizė iš architektūrinės, idėjinės pusės, taip pat Nijolės citatos Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro tinklalapyje

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

 

Elena-Karosaitė-Gimbutienė-insta

ELENA KAROSAITĖ-GIMBUTIENĖ (1894–1982)

Nuo Vėjeliškių prie Anykščių iki Los Andželo – Elenos Karosaitės-Gimbutienės, mokslininkės agronomės pėdsakai.

Manai, kad mokslas apie žemės ūkio augalus nesudėtingas? Virdamas bulvių košę pabandykit paskaičiuoti, kiek agronomijos mokslo daktarų prireikė jas tokias dideles, sveikas ir skanias išauginti. Elena šiuos reikalus tarpukariu išmanė geriau už visus. Būtent ji parengė ir išleido pirmąjį genetikos srities mokslinį leidinį Lietuvoje – „Augalų genetika”. Studijų Maskvoje ir stažuočių Švedijoje bei Prancūzijoje metu ji įgijo naujausių žinių apie tuo metu dar visiškai šviežią mokslo šaką, be kurios sunkiai įsivaizduojame šių dienų pasaulį.

Išsilavinusi tarpukario moteris, mokslininkė, be abejo, negalėjo likti abejinga ir socialinėms aktualijoms. Moterų teisių klausimai jai buvo itin svarbūs. Elena netgi vyko į Austriją atstovauti Lietuvos Moterų tarybą, taip pat į JAV – atstovauti baigusias aukštąjį mokslą lietuves.

Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukusi į vakarus tęsė savo visuomeninę veiklą. Gimtosios šalies ilgesį išreiškė rašydama straipsnius apie lietuvišką gyvenimo būdą, Bostone organizavo Kaziuko muges, bendradarbiavo leidžiant „Lietuvių enciklopediją”. O vedama nepasotinamo mokslinio žingeidumo sulaukusi garbaus amžiaus surinko ir suklasifikavo per 800 jūrinių moliuskų kriauklių.

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą Elena apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 5-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Biografinė informacija

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

 

Antanina-Garmutė-insta

ANTANINA GARMUTĖ (1934–2011)

125 išradimai ir 10 knygų – štai tokį įspūdingą „bagažą” sukaupė iš Prienų raj. kilusi inžinierė ir rašytoja Antanina Garmutė.

Vos 14-iolikos sulaukusi Antanina pakeliui iš mokyklos buvo areštuota ir išvežta į Sibirą – vienui vieną, be tėvų. Tremtyje mokyklą turėjo atstoti alinantis darbas druskos gamykloje, tad po pustrečių metų grįžusi namo visomis išgalėmis siekė atsigriebti už prarastą laiką. Jai tai pavyko su kaupu – „prašoko” iškart tris klases, su pagyrimu baigė Kauno politechnikos instituto (dab. KTU) Cheminės technologijos fakultetą, tapo dėstytoja, docente ir ėmėsi mokslinių tyrimų.

Antaninai teko įveikti mokslo įstaigose vyravusią diskriminaciją – aukščiausio laipsnio mokslininkais galėjo tapti tik komunistinės ideologijos šalinininkai, negana to, reikėjo aplinkiniams įrodyti, kad ir moterys gali būti mokslininkėmis. Priėmusi šiuos iššūkius Antanina dirbo ištisas paras ir net sveikatai kenksmingomis sąlygomis. Jos tyrimų tikslas – rasti būdų, kaip neutralizuoti kenksmingas atliekas ir iš jų pagaminti pramonei naudingus produktus, pavyzdžiui, statybines medžiagas. Atkakli mokslininkė ištyrė 30 fabrikų atliekas, parašė 100 mokslinių straipsnių ir tų būdų sugalvojo tiek daug, kad reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos gamtos išsaugojimo ir net du kartus pateko į šalies rekordų knygą!

Prasidėjus Sąjūdžiui, Antanina mokslą išmainė į meninę saviraišką – tapo viena pirmųjų tremties ir partizaninės kovos metraštininkių. Išvažinėjusi visą šalį surinko jautrias savo likimo žmonių istorijas ir jas pavertė dokumentinėmis apybraižomis, eilėraščiais:„Ešelonai”, „Ąžuolų randai”, „Išėjo broliai”, „Motinėle, auginai” ir kt. Šių kūrinių ištraukų galima rasti mokykliniuose vadovėliuose, lietuvių išeivijos leidiniuose. Jie reikšmingi prisimenant ir apmąstant vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių.

Antaninos nuotraukos

Antaninos knyga „Išėjo broliai”

Daugiau informacijos apie Antaninos gyvenimą ir jos darbus galima rasti Dalios Paukštienės sudarytoje knygelėje „Antanina Garmutė: bibliografinė rodyklė, svarbesni mokslo darbai, išradimai, literatūriniai kūriniai” (Kaunas, Mažoji poligrafija, 2006).

 

- – -

 

GRĮŽTI Į VISŲ MOTERŲ, KŪRUSIŲ LIETUVĄ, SĄRAŠĄ

 

- – -

Piešiniai – Akvilės Malukienės

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti: www.lietuva100.lt

Untitled designatkurtailietuvai100-vertikalus-logo-tamsus-rgb