Švietimas

Laima-Marija-Tupikienė-insta

LAIMA MARIJA TUPIKIENĖ (1935–1989)

Jeigu galėtum iš esmės pakeisti mokyklų programas – nuo ko pradėtum? Laima Marija Tupikienė byrant Sovietų Sąjungai būtent ir sprendė tokį klausimą.

Mokslų daktarė, lituanistė, pedagogė, kartu su Meile Lukšiene ir kitomis kolegomis diskutavo, ko ir kaip turi būti mokomi vaikai. Rezultatas – tautinės mokyklos koncepcija. Humanizmas, individualizmas, dėmesys mokymosi proceso ir turinio integralumui, dorinio ir pilietinio ugdymo svarba – kertiniai jos akmenys. Kaip išrauti iš vadovėlių sovietinę ideologiją? Kiek bendrojo lavinimo programoje reikia lietuviškumo? Bendražygiai ir kolegos tiesiog putojosi susikirtus skirtingam reformos supratimui. Kalbama, kad Laimą lemtingas insultas ištiko būtent vidury tokios įkaitusios diskusijos – ginant lietuviškos mokyklos idėją.

Apie Laimos Tupikienės polinkį klibinti sovietinės okupacijos varžtus žinome ir iš ankstesnių jos darbų Mokytojų tobulinimosi institute bei Lietuvos televizijoje. Kai pastarojoje dirbusi Laima Abraitytė parengė ideologiškai „netobulą” laidą apie Justiną Marcinkevičių, jos viršininkė L. Tupikienė nesusvyravo dėl priešiškos centrinio komiteto reakcijos – oficialaus skundo pagalba apgynė laidą.

 

 

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

 

Nemeiksaite-insta

MARIJA NEMEIKŠAITĖ (1886–1970)

 

Marija – išskirtinis, tačiau primirštas vardas Lietuvos ugdymo istorijoje. Ji gimė Šiauliuose, tačiau anksti liko našlaite ir vėliau persikėlė gyventi į Kauną. Susidomėjusi ikimokykliniu ugdymu, moteris nusprendė įkurti pirmuosius Lietuvoje vaikų darželius. Kadangi šalyje toks ugdymas buvo dar naujiena, Marija išvyko į Berlyną ir sėmėsi žinių Frėbelio vaikų darželių auklėtojų kursuose. Grįžusi ėmėsi darbų ir per gyvenimą spėjo įkurti net 116 vaikų darželių. Į savo misiją ji žvelgė rimtai – sėmėsi patirties iš užsienio valstybių, važinėdavo į tarptautinius ugdymo kongresus, studijavo naujausias ugdymo sistemas, į kurias tradiciniai Lietuvos pedagogai žiūrėjo kreivai. Be viso to, ji buvo aktyvi visuomeninėje veikloje, dirbo ugdymo žurnalų redaktore, sovietmečiu platino draudžiamą spaudą, globojo karo pabėgėlius, o holokausto metu buvo žydų gelbėtoja. Įkvepiantis pavyzdys!

Straipsnis apie M. Nemeikšaitę užsienio lietuvių laikraštyje „Draugas” (1986 m., 5 psl.)

Vaikų laikraščio „Vyturys”, kurio redaktorė buvo M. Nemeikšaitė, numeriai (1931 ir 1935-1940 m.)

Žurnalo „Motina ir vaikas”, kurio viena iš redaktorių buvo M. Nemeikšaitė, numeriai (1929-1940 m.)

 

Čiurlionių šeima kartu su Marija Nemeikšaite (antra iš dešinės)

nemekstaite

 

 

 

 

 

 

 

 

- – -

 

GRĮŽTI Į VISŲ MOTERŲ, KŪRUSIŲ LIETUVĄ, SĄRAŠĄ

 

- – -

Piešiniai – Akvilės Malukienės

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti: www.lietuva100.lt

Untitled design atkurtailietuvai100-vertikalus-logo-tamsus-rgb