Teisė

Gražbylė-Venclauskaitė-

GRAŽBYLĖ VENCLAUSKAITĖ (1912–2017)

Keturiasdešimt septynerius metus advokate dirbusi Gražbylė Venclauskaitė savo karjerą pradėjo dar mokyklos nelankydama. Tuomet jau tvarkydavo tėvo korespondenciją ir tarškindavo spausdinimo mašinėle.

Gražbylė augo išskirtinėje šeimoje. Vardą jai suteikė pats Vydūnas, o mama, aktorė ir režisierė, dideliuose jų namuose Šiauliuose priglobė ir rūpinosi daugiau nei šimtu beglobių vaikų. Iš tėvo, politiko ir advokato, mergaitė mokėsi itin griežtos disciplinos. Jaunoji advokato asistentė už darbą jau gaudavo atlyginimą. Tik teko keltis labai anksti ir vykdyti savo pareigas užuot kieme spardžius mylimą futbolo kamuolį.

Nacių okupacijos metu šeima aktyviai gelbėjo žydus. Vėliau buvo išblaškyta – po tėvo mirties, mama su dalimi vaikų išvyko į Ameriką. Gražbylė, tuomet jau diplomuota tesininkė, liko dirbti advokatės darbą gimtinėje. Racionali, aštraus proto, ji garsėjo principingu tiesos siekimu. Sovietmečiu tai padaryti buvo sunku, kartais ir neįmanoma, tačiau iš kolegų Gražbylė išsiskirdavo teisme gindama net ir dvasininkus.

Sulaukusi nepriklausomybės, Gražbylė, ištikima skautė, atkūrė šią organizaciją Šiauliuose. Miestui atidavė ir įspūdingus šeimos rūmus, su sąlyga, kad juose bus įkurtas muziejus. Savo ruožtu Šiauliai paskelbė ją pirmąja miesto garbės piliete. Šimto metų jubiliejaus proga net paskyrė vienai dienai eiti mero pareigas. Žodžio kišenėje neieškanti Gražbylė sakė tikrai nesijaudinanti dėl tokios garbės, aštriai klausinėjo apie savivaldybės reikalus ir nevengė pakritikuoti.

Biografinė informacija ir dar daugiau apie Gražbylę skautų tinklalapyje.

Apie ilgaamžę „lrytas.lt” portale

Interviu su Gražbyle „Šiaulių naujienose” ir  Atsiminimai portale „Etaplius”

 

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

 

BIRUTĖS-GRIGAITYTĖS-NOVICKIENĖ-insta

BIRUTĖ GRIGAITYTĖ-NOVICKIENĖ (1898–1975)

Savo teises moterys tarpukariu galėjo apginti dėka Birutės Grigaitytės-Novickienės. Būtent ji suorganizavo nemokamos teisinės pagalbos punktus nepasiturinčioms lietuvėms.

Iš gausios šeimos Kapčiūnuose (netoli Pakruojo) kilusi Birutė dar mokykliniais metais Rygoje ir Vitebske įsitraukė į lietuvių jaunimo veiklą. Per Pirmąjį pasaulinį karą atsidūrusi Sankt Peterburge, būdama vos 19-os, dalyvavo ten vykusiame Visos Rusijos lietuvių seime. Aršiuose posėdžiuose galutinai nutarus siekti Lietuvos nepriklausomybės moterims tai reiškė ir galimybę pasiekti lygias teises.

Grįžusi į Lietuvą Birutė iškart pradėjo politinį darbą Valstiečių liaudininkų partijoje. Savo akimis matė sunkų valstybės gimimą ir greitą sostinės Vilniaus praradimą: „Senovės karžygiai, išaugę ir požemių, pusiau ginkluoti pusiau apdriskę <…> jų tėra kelios dešimtys <…> slenka rogės, vežančius vyriausybės turtus – sulūžusias kėdes ir stalus”. Moteris žinojo, kad nepriklausomybę reikia aktyviai ginti. Taigi rūpinosi Lietuvos kariuomenės bei Skautų organizacijos rėmimu. Vadovavo Seimo Protokolų biurui.

Birutė taip pat tapo pirmąja moterimi įgijusia aukštąjį išsilavinimą lietuviškame universitete. Mokslus tęsė Tarptautinių studijų institute Paryžiuje. Jos pasirinkta teisininkės profesija leido svariai prisidėti prie moterų organizacijų veiklų, rūpintis vaikų teisių apsauga. Rašydama spaudoje dažnai pasirašydavo slapyvardžiu „Bėgė”.

Pokariu emigravo į JAV jau sirgdama sunkia artrito forma, beveik visiškai paralyžiuota. Nepaisant to, ir už jūrų netilo jos telefono ragelis, plaukė laiškai. Birutė visus griežtai ragino nenurimti dėl situacijos Lietuvoje. Veikė įvairiose išeivių organizacijose, bendradarbiavo rašant lietuvių enciklopediją.

Biografinė informacija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje

Straipsnis apie Birutę Laisvojo pasaulio lietuvių dienraštyje “Draugas”, 1974 m. (5 psl.)

Lietuvos žinių 1922 m. Vasario 16 numeryje ir Birutės straipsnis apie Vilniaus praradimą (1 psl.)

 

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

LiudaVienozinskaitePureniene

LIUDA VIENOŽINSKAITĖ-PURĖNIENĖ (1884–1972)

Ar caro valdžia tokia silpna, kad jai pavojinga aštuntos klasės gimnazistė? Taip iš kalėjimo kameros Liuda Vienožinskaitė-Purėnienė kreipėsi į gubernatorių. Po šio laiškelio Liudai pasiūlyta laisvė – jei tik pažadės nemaištauti. Nepažadėjo. Ir maištavo ne tik prieš carinę valdžią, bet ir prieš to meto įsitikinimus, kaip elgtis ir ko siekti turi moteris.

Mergina tik gudrumu pasiekė, kad kartu su broliais būtų leidžiama į mokyklą, o vėliau, slapta išlaikiusi egzaminus, – į gimnaziją. Gauti tokį išsilavinimą ne bajoraitei merginai tuo metu buvo beveik neįmanoma. Bet Liuda nei mokslais, nei geriausiais pažymiais neapsiribojo, norėjau daugiau – lygybės! Grįžusi atostogų įtikino net savo pačios tėvų ūkyje dirbančius valstiečius nedirbti ilgiau nei 8 val. per dieną. Kitą vasarą jau plėšė caro portretus nuo sienų ir tikrino kalėjimo kameras. Galiausiai praleido pro ausis visas pašaipas, esą moteriai čia ne vieta, ir tapo juriste bei ilgainiui – pirmąja advokate Lietuvoje. Ši specialybė leido jai tikslingai ir efektyviai kovoti už moterų teises, pro bono ginti politinius kalinius ir visus, patyrusius neteisybę. Už įsikarščiavimą advokataujant teismuose jai ne kartą rašytas papeikimas.

Savo žinias ir užsidegimą Liuda perkėlė ir į politiką – dalyvavo Steigiamajame Seime, kur, nepaisant kai kurių nepasitenkinimo, rėžė sveikinimo kalbą. Vėliau tris kartus išrinkta į LR Seimą teikė svarbius įstatymų projektus, tarp jų ir amnestijos, ištuokos, gynė moterų teisę auginti vaiką ne santuokoje ir t.t.

Po politinio perversmo, o vėliau ir okupacijos, netekusi galimybės dalyvauti politiniame gyvenime ir sekama represinių struktūrų, ji ir toliau dirbo advokate.

Išsamus straipsnis apie Liudos gyvenimą portale „Respublika”

Reportažas apie L. Vienožinskaitės-Purėnienės gyvenimą LRT laidoje „Požiūris” (žiūrėti nuo 22 min.):

 

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - -

ElenaJackevicaite

ELENA JACKEVIČAITĖ (1895 – 1976)

Neįstojo į agronomiją, metė matematiką, bet kai atrado teisės mokslus – suprato, kad tai pašaukimas. Elena Jackevičaitė – pirmoji Lietuvos teisėja moteris.

Su savo pašaukimu turbūt neprasilenkiau“, – taip apie savo darbą kalbėjo Elena. Ji gimė Rokiškio raj., dvarininkų šeimoje, tad turėjo galimybę gauti gerą išsilavinimą. Tačiau teisininke ji tapo beveik atsitiktinumo dėka. Tuo metu carinėje Rusijoje universitetai moterims vis dar buvo neprieinami, tad joms tekdavo rinktis alternatyvą – aukštuosius moterų kursus. Iš pradžių norėjusi studijuoti agronomiją, būsimoji teisininkė nebuvo priimta mokytis dėl vietų stygiaus, tad įstojo į matematikos kursus. Kaip teigė pati Elena, „matematikos mokslas man nepatiko ir mane stačiai slėgti slėgė“, todėl, išbuvusi ten pusantro mėnesio, nusprendė pereiti į teisės studijas. Tą padaryti ji suspėjo per plauką: „aš paskutinę dieną ir net paskutinę valandą padaviau juridinio fakulteto dekanui prašymą įskaityti mane į juridinio fakulteto studenčių skaičių“, – interviu teigė Elena, tvirtinusi, kad šio sprendimo ji niekad nesigailėjo.

Laikinai teisėjos darbą Elena pradėjo dirbti 1923 m. Kaune, būdama 28-erių, o 1926 m. jau buvo patvirtinta kaip nuolatinė teisėja. 1930 m. ji tęsė savo darbą Marijampolėje. Tuo metu moteris teisėja buvo retas atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kitose Baltijos šalyse tuo laiku nebuvo nė vienos teisėjos moters. „Lietuva šiuo atveju yra pažangumo pavyzdys kitoms valstybėms“, – tvirtino Elena.

elena-jackevicaite-71205108

Iš 1932 m. žurnalo „Moteris” paimtas interviu su E. Jackevičaite

O čia yra ir pats originalus interviu žurnale „Moteris” (1932 m. nr. 6, 88 psl.)

 

 

 

 

 

 

- – -

 

GRĮŽTI Į VISŲ MOTERŲ, KŪRUSIŲ LIETUVĄ, SĄRAŠĄ

 

- – -

Piešiniai – Akvilės Malukienės

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti: www.lietuva100.lt

 

Untitled designatkurtailietuvai100-vertikalus-logo-tamsus-rgb