Buvo suformuluota ir kandidatams į LR Seimą pateikta 13 klausimų, siekiant išsiaiškinti jų požiūrius ir įsipareigojimus siekti lyčių lygybės, atkreipiant dėmesį, kad nepaisant įstatymų pažangos, tarp formalios ir realios lyčių lygybės išlieka didelis atotrūkis. Klausimai buvo išsiuntinėti visoms kandidatuojančioms partijoms.

13 klausimų:

1. „Vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą” principo įgyvendinimas kelia didžiausią susirūpinimą, nes moterų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudaro tik 81,2 procento vyrų vidutinio darbo užmokesčio. Kaip užtikrinsite, kad šios diskriminacijos neliktų?
2. Užsienio šalyse, siekiant įgyvendinti „vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą” principą, didžiausią susirūpinimą kelia privatus sektorius. Lietuvoje susidaro paradoksali padėtis, kuomet būtent valstybiniame sektoriuje, kur darbo užmokesčiai yra didesni nei privačiame, moterų vidutinis uždarbis vidutiniškai yra 6,3 procento mažesnis nei privačiame sektoriuje ir sudaro vos 74,9 procento lyginant su vyrais. Ką numatote daryti, kad šio disbalanso neliktų?
3. Lietuvoje išlieka stipri darbo rinkos segregacija (griežtas pasidalinimas į tariamai vyriškus ir moteriškus darbus, o tai sąlygoja moterų bei vyrų pajamų skirtumus). Kaip žadate skatinti lyčių požiūriu subalansuotos darbo rinkos plėtrą?
4. Visose veiklos srityse (net ten kur tradiciškai dominuoja moterys) daugiau vyrų nei moterų užima vadovaujančius postus, nepaisant to, kad statistikai moterys Lietuvoje turi aukštesnį išsilavinimą nei vyrai. Ką žadate daryti, kad vertikalioji moterų diskriminacija būtų panaikinta?
5. Moterų užimtumas žemės ūkyje 2002 m. sudarė 41,1 procento. 64,3 procentai jų teigė, kad yra priklausomos nuo valstybės paramos. Tarp smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų moterys sudaro apie 40 procentų. Kaip skatinsite smulkųjį verslą? Kokių priemonių imsitės, kad moterų užimtumas žemės ūkyje ir verslumas apskritai didėtų?
6. 53,3 procento Lietuvos gyventojų yra moterys. Tačiau Seime jos sudaro vos 10,6 procento, savivaldybių tarybose 21 procentą. Kokias numatote pozityvias priemones, kad būtų užtikrintas moterų politinis atstovavimas? Kaip vertinate kvotas?
7. Margaret Thatcher yra pasakiusi „Politikoje, jei norite, kad kas nors būtų pasakyta, paprašykite vyro, jei norite, kad kas nors būtų padaryta, kreipkitės į moterį”. Kaip žadate siekti, kad kalbėjimas ir darymas politikos baruose būtų subalansuoti?
8. Lietuvoje nėra pozityvios politikos, skatinančios tiek vyrų, tiek moterų profesinio ir šeimos gyvenimo suderinamumą. To pasekmėje pakertami vyro ryšiai su vaikais ir šeima, apsunkinama moters integracija/reintegracija į darbo rinką, formuojasi socialiniu požiūriu nepageidautina darbo rinkos segregacija. Ar paremtumėte kūdikio priežiūros atostogų įstatymo pataisas, įpareigojančias tėvus imti dalį kūdikio priežiūros atostogų, kas padėtų siekti vyrų bei moterų subalansuoto dalyvavimo tiek profesiniame, tiek šeimos gyvenime? Kaip siūlytumėte spręsti su kūdikio priežiūros atostogomis susijusius apmokėjimo klausimus?
9. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, didelį susirūpinimą kelia Lietuvos tekstilės pramonės likimas, kur absoliučią darbuotojų daugumą sudaro moterys. Kokias priemones siūlytumėte, kad būtų sustabdyta skurdo feminizacija Lietuvoje?
10. Lietuvoje vis daugėja ŽIV infekuotų moterų, kurios užsikrečia lytiniu keliu. Ar rengiatės remti lytinį švietimą, kaip ŽIV/AIDS epidemijos prevencijos priemonę?
11. Ar sieksite, kad mažas pajamas turinčioms moterims būtų finansiškai prieinama kontracepcija, kad kaimo moterų reprodukcinei sveikatai būtų skiriamas ypatingas dėmesys?
12. Smurtas yra pats šiurkščiausias žmogaus teisių pažeidimas. Apklausos rodo, kad daugiau nei 42 procentai Lietuvos moterų (ir jų vaikai) kenčia nuo smurto ar prievartos šeimoje. Tačiau yra susiklosčiusi paradoksali padėtis, kad būtent moteris su vaikais, o ne smurtautojas turi palikti namus ir slėptis prieglaudose. Praeitos kadencijos LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė LR BPK pakeitimams ir papildymams, kuriais siekta įpareigoti smurtautoją gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Kokių priemonių žadate imtis Jūs, kad smurtas prieš moteris ir vaikus būtų pažabotas?
13. Prekyba moterimis ir mergaitėmis Lietuvoje savo mastais ženkliai lenkia kaimynines Baltijos valstybes. Tuo tarpu Lietuvos žiniasklaida perpildyta erotiškai sudaiktintais moterų įvaizdžiais, kur jų kūnas tapatinamas su lengvai įsigyjamomis prekėmis. Tyrimai rodo, kad mūsų kultūroje moterys ypač ryškiai matomos seksualiai, tačiau nepastebimos socialiai. Kokias priemones siūlytumėte, kad užtikrinti lygiavertę abiejų lyčių reprezentaciją žiniasklaidoje ir užkirsti kelią moters įvaizdžio menkinimui viešoje erdvėje?