Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje: pažangių lyčių lygybės strategijų plėtojimas

Projektu „Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje: pažangių lyčių lygybės strategijų plėtojimas“ buvo siekiama keisti stereotipus apie lyčių vaidmenis ir darbą, paskatinti vyrus aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime ir naudotis galimybe išeiti vaiko priežiūros atostogų. Projektas vyko 2004–2005 m.

Projekto veiklos:

• Tyrimas „Vyrai ir vaiko priežiūros atostogos: tėčių, mamų ir visuomenės požiūris“;
• Politikų apklausa vyrų vaidmens šeimoje ir vaiko priežiūros atostogų klausimu;
• Tėčių, pasinaudojusių teise į vaiko priežiūros atostogas, nuotraukomis iliustruota knyga, paremta tėčių papasakotomis istorijomis;
• Norvegų mokslininko Oystein Gullvag Holter knygos „Ar vyrai tai gali?” („Can Man Do It?”) leidimas lietuvių kalbą;
• Informacinė kampanija (televizijos ir radijo laidos, vieši renginiai, informacija viešojoje erdvėje, kita informacinė medžiaga);
• Seminarai sprendimų priėmėjams;
• Tarptautinė konferencija Vilniuje.

Projekto partneriai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra, Danijos lyčių lygybės tyrimų centras, Islandijos lyčių lygybės centras, Maltos užimtumo ir mokymo korporacija.

Projektą finansavo Europos Komisija pagal Bendrijos lyčių lygybės pagrindų strategijos (2001-2005) programą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Sportas, žiniasklaida ir stereotipai

Tai − tarptautinis, pagal Bendrijos lyčių lygybės strategijos programą (2001−2005) 2004−2006 m. įgyvendintas projektas, koordinuojamas Lyčių lygybės centro (Akureyri, Islandija). Lygių galimybių plėtros centras projekte dalyvavo kaip tarptautinis partneris.

Projekto tikslai:

• Atskleisti moterų ir vyrų reprezentacijos sporte panašumus ir skirtumus;
• Paskatinti lyčių stereotipų kaitą įvaizdžiuose, susijusiuose su sportu;
• Šviesti asmenis, atsakingus už moterų ir vyrų įvaizdžio sporte formavimą;
• Parengti mokymo medžiagą, kuria galima būtų pasinaudoti kasdieniame darbe, apie moterų ir vyrų sportininkų reprezentaciją, skirtą sporto reporteriams, instruktoriams, treneriams;
• Paskatinti diskusiją apie lyčių stereotipus sporte Europos Sąjungos lygmeniu.

Projekto partneriai:

• Norvegija: Vaikų ir šeimos reikalų ministerija ir Telemark Universitetas;
• Austrija: Austrian Federal Chancellery ir Moterys, nepaisančios sienų;
• Lietuva: Lygių galimybių plėtros centras;
• Italija: Genujos universitetas, Filosofijos fakultetas;
• Islandija: Akureyri universiteto tyrimų institutas, Žiniasklaidos studijų programa, Akureyri universitetas, Socialinių mokslų ir teisės fakultetas, Moterų ir lyčių studijų centras, Islandijos universitetas, Islandijos rašančiųjų apie sportą asociacija, ir Islandijos tautinė olimpinė ir sporto asociacija.

Lyčių montažas II: Posovietinės erdvės paradigmos

Šio projekto tikslas – dokumentinio filmo išraiškos priemonėmis atskleisti žmogaus teisių pažeidimus ir socialines, politines, ekonomines problemas lyčių požiūriu. Tai yra antrasis programos „Lyčių montažas“ etapas, kurio metu sukurta antroji dokumentinių filmų kolekcija. Kolekcijoje atsispindi labiausiai pažeidžiamos sritys, kuriose moterys patiria skaudžią diskriminaciją, tačiau pačioje visuomenėje tos sritys mažai aktualizuojamos: moterų teisių pažeidimai, giliai įsišaknijusi institucinė nelygybė ir lyčių stereotipų įtvirtinimai viešoje ir privačioje erdvėje.

Visą filmų kolekciją sudaro 7 filmai iš 7 Rytų Europos, Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalių. Tai 7 liudijimai apie moterų gyvenimus posovietinėje erdvėje. Dokumentinių filmų kolekcija pristatyta 2006 m. pavasarį Prahoje, o tų pačių metų vasarą − ir Vilniuje.

Kuriant kiekvieną filmą dalyvavo įvairių profesijų ekspertai: žmogaus teisių aktyvistai, sociologai, tyrėjai ir lyčių studijų ekspertai. Šis unikalus moterų teisių gynėjų, tyrėjų ir dokumentinių kino filmų kūrėjų bendradarbiavimas leido pasiekti labai aukštą profesinį filmų lygį ir meistriškai perduoti žmogaus teisių turinį. Sėkmingas bendradarbiavimas pagrįstas tuo, kad kūrybinė grupė vienodai filmo suprato temą ir susitarė, kaip tą temą geriausiai atskleisti ir pateikti.

Lietuvoje buvo sukurtas filmas „Kristina Kristuje“ (rež. Inesa Kurklietytė), kalbantis apie Liuteronų bažnyčią ir parodantis, kad bažnyčios tradicijos yra už antidiskriminacinių darbo įstatymų ribų. Lietuvoje Liuteronų bažnyčios hierarchijoje moterys užima žemesnes pareigas nei vyrai. Filmo herojė Kristina, baigusi Oksfordo universitetą, negali būti įšventinta dvasininke dėl to, kad ji yra moteris. Kaip pasaulietė ji gali būti tik kunigo padėjėja. Atsidavusi teologijai ir kitų žmonių švietimui, ji skatina savo bendruomenės moteris ir merginas kovoti už lygias vyrų ir moterų teises bažnyčioje ir visuomenėje. Po šio filmo premjeros Vyskupas ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija apkaltino Kristiną pažeidus bažnyčios mokymą ir uždraudė jai mokyti bažnyčioje ir jos institucijose.

Projektą parėmė Atviros visuomenės institutas (JAV) ir Jungtinių tautų vystymo programa.

Lyčių lygybės aspekto integravimas į savivaldos darbą

Projektu „Lyčių lygybės aspekto integravimas į savivaldos darbą, aktyvinant vietinių bendruomenių veiklą lyčių lygybės srityje“, įgyvendintu 2004−2005 m., buvo siekiama sutelkti lyčių lygybės problemų sprendimą vietiniu lygmeniu ir skatinti aktyvų bendruomenės narių dalyvavimą, sprendžiant konkrečias bendruomenei aktualias problemas. Projekto veiklomis buvo ugdoma tolerancija žmonių skirtingumui, projektų dalyviai supažindinami  su lyčių lygybės samprata ir ideologija, perduodama teigiama užsienio šalių patiris.

Įgyvendinant projektą, surengtas 5 seminarų ciklas trijose Molėtų apskrities bendruomenėse: Balninkuose, Inturkėje, Dubingiuose. Bendras seminarų lankomumas – 157 klausytojai.

Seminarų metu bendruomenių nariai buvo supažindinti su lyčių lygybės įstatymu ir jo įgyvendinimą vykdančios institucijos Lietuvoje – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos – darbu, pastarųjų metų Lietuvos statistika lyčiu aspektu. Projekto dalyviams suteiktos teorinės žinios apie lyčių reprezentacijos stereotipus žiniasklaidoje, kultūrines prielaidas darbo rinkos segregacijai lyčių požių formuotis ir ekonomines tokio proceso pasekmes. Kalbėta apie lyčių nediskriminavimo principų svarbą jaunosios kartos ugdymo procese, kurie įtakoja ir bendruomenės raidą. Nagrinėti smurto prieš moteris prevencijos klausimai, pabrėžiant vyrų vaidmenį.

Seminarų metu buvo suteiktos žinios, kaip, pasitelkus 3R metodą (kuris remiasi statistikos rinkimu ir jos panaudojimu, numatant tolimesnių veiksmų planavimą), galima identifikuoti lyčių nelygybės problemas bendruomenėje ir numatyti jų sprendimo būdus, aktyvinant jos narių darbą. Dalyviai buvo supažindinti su užsienio ir kitų Lietuvos savivaldybių patirtimi, taikant 3R metodą kasdieniame darbe. Projekto dalyviai buvo skatinami seminarų metu įgytas teorines žinias pritaikyti praktikoje – surinkti statistinius duomenis savo aplinkoje/veiklos srityse, pateikti juos grupės diskusijai, kitų bendruomenių atstovams baigiamajame seminare ir numatyti galimas priemones nustatytoms problemoms pašalinti.

Projekto įgyvendinimą finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Pasaulio banko atstovybė Lietuvoje.