Kultūrinis seksizmas – didelis dramblys kambaryje
Lengvai suprantama kalba (čia paspausti)
Gidas moterims apie moterų teises.
Kada moterų teisės negerbiamos?
2023
 | Mes visi turim savo nuomonę ir norime ją pasakyti. Tačiau moterys ne visada gali pasakyti ką galvoja. |
 | Kai moterys kalba, vyrai jas nutildo. Tai vyksta labai dažnai. Tai yra blogai. Moterys gali kalbėti tada, kada nori. |
 | Kai vyrai nutildo moteris, jos jaučiasi blogai. Jos jaučia: • gėdą, • kaltę. Moterys galvoja, kad padarė ką nors negerai. Todėl moterys bijo kalbėti. |
 | Žmonės nenori, kad moterys daug kalbėtų. Žmonės nenori, kad moterys būtų politikėmis. Lietuvoje yra moterų politikių. Pavyzdžiui Lietuvos politikė yra Ingrida Šimonytė. Tačiau vyrų politikų yra daugiau. |
 | Moterys nori gyventi gerai. Kartais su moterimis elgiasi blogai: |
 | Kartais žmonės nori nuskriausti moteris. Visuomenėje vyrai turi daugiau teisių. |
 | Knygose daug rašoma apie vyrus. Knygose rašoma, kad vyrai daug dirba. Tačiau ir moterys daug dirba. Apie moteris rašoma mažai. |
 | Vyrai sulaukia daug dėmesio ligoninėse. Moterys sulaukia mažiau dėmesio. Pavyzdžiui gydytojas išrašo mums vaistų. Kai gydytojai išrašo vaistus, jie tinka vyrams. Vyrai dažnai yra didesni negu moterys. Moteriai tiek vaistų gali būti per daug. Moteris gali jaustis blogai. |
 | Taip pat vadovėliuose rašo, Jos gali jausti: |
 | Kartais žmonės mano, kad moterys yra: • labai jautrios, • labai nekantrios. Tai yra blogai. Kai skundžiasi vyrai, jie yra vertinami rimtai. Visi turėtų būti vertinami rimtai. |
 | Visuomenėje daug dalykų yra patogu vyrams, pavyzdžiui aukštos lentynos. Tačiau moterys jų nepasiekia. Žmonės dažnai nemato, ko reikia moterims. |
 | Moterys dažnai filmuojasi reklamose. Tačiau ten dažnai jos būna: • mažai apsirengusios. Taip yra todėl, kad vyrai nori parduoti prekes, pavyzdžiui, automobilį. Automobilį pardavinėja mažai apsirengusi moteris. Tai yra blogai. |
 | Tačiau yra šalių, kur moterys ir vyrai yra labiau lygūs. Pavyzdžiui tokia šalis yra Švedija. Ten žmonės turi lygias teises. Šiose šalyse žmonės gyvena: • ilgiau, • laimingiau, • saugiau. |
 | Dabar daug kas keičiasi. Ir moterys, ir vyrai stengiasi, kad visiems būtų geriau. Pavyzdžiui kuriami: • nauji vadovėliai, • naujos taisyklės darbe, • vaikus prižiūri ne tik moterys, bet ir vyrai. Tai yra gerai. |
Tekstą į lengvai suprantamą kalbą vertė Miglė Baltrūnaitė.
Tekstas išbandytas bendrijoje „Vilniaus Viltis“.
Paveikslėlių šaltinis:
Piktogramų autorius: Sergio Palao. ARASAAC (https://arasaac.org/).
Licencija: CC (BY-NC-SA). Priklauso: Aragono vyriausybė (Ispanija).
Ar esi mėginusi išsakyti nuomonę grupei žmonių, kurie nuolat tave pertraukia, piršdami mintį, kad nieko neišmanai arba kad tavo mintys nėra svarbios? Mes – taip.
Tyrimai rodo: dažniau tildomos moterys, jas pertraukia – vyrai. Tokias tendencijas pastebi mokslininkai, rinkdami nešališkus duomenis, pavyzdžiui, darbo susitikimuose. Virtualioje erdvėje padėtis dar blogesnė. Pertraukti tiesiog lengviau.
Apie tai, kad mūsų kultūroje moterų balsas mažiau girdimas, konkrečioje situacijoje susimąstome retai. Ne viena iš mūsų veikiau klausėme savęs: galbūt kalbėjau nepakankamai garsiai? Gal bendradarbis nekantrus? Gal kiti turi geresnių minčių?
Kartais nutildytos patiriame gėdos jausmą. Graužiamės dėl nepasitikėjimo savimi, negebėjimo sklandžiai ir tvirtai reikšti mintis. Galvoje prasisuka: „Geriau būčiau patylėjusi.“ Juk nesinori pasirodyti pikta. Išties užsisuka užburtas ratas. Kuo dažniau mus pertraukia, tildo ar pašiepia, tuo labiau stinga drąsos kalbėti. Balsas iš tiesų prityla, persismelkia nepasitikėjimu ir kitiems mūsų lengviau neklausyti. Kas dėl to kaltas?
Matydamos plikus faktus – mažiau moterų dalyvauja politikoje ar tampa garsiomis komikėmis (abiem atvejais reikia gebėjimo kalbėti plačioms auditorijoms) – turime suprasti, kad tai susiję ne tik su asmeniniais pasirinkimais, bet ir su visuomenės normų poveikiu moterų elgesiui. Lyčių tvarka žaloja ir vyrus, tačiau mūsų kultūroje dažniau sistemiškai menkinami moterų balsai.
Nuvertinimas dėl asmens lyties vadinamas seksizmu (anglų kalboje žodis „sex“ reiškia „biologinę lytį“). Jis stipriai susijęs su įsitvirtinusiais lyčių stereotipais ir kyla iš: 1) klaidingų įsitikinimų apie moteris ar vyrus, 2) lyties sureikšminimo situacijose, kuriose ji visai nesvarbi.
Užsukau į parduotuvę kalėdinės dovanos. Prie durų pasitiko maloniai besišypsanti pardavėja ir pasiteiravo, kam – mergaitei ar berniukui – norėčiau pirkti žaislą. Plačiais mostais ji atkreipė mano dėmesį į lentynas, skirtas mergaitėms (jose rikiavosi lėlės, meškiukai, žaislinės virtuvėlės, skalbyklės, princesių atributai) ir berniukams (ten buvo sustatytos mašinos, konstruktoriai, kardai, kamuoliai, šaudyklės). Padėkojau, bet geresnė pagalba būtų buvusi paaiškinimas, kokius vaiko gebėjimus ugdo vienas ar kitas žaislas.
Seksizmas reiškiamas ne tik žodžiu ar gestu. Jis lyg užterštas oras persmelkia visas gyvenimo sritis ir daro poveikį įstatymų turiniui, sprendimui finansuoti vieną ar kitą iniciatyvą, ekspertų atrankai, elgesiui darbe, mokykloje, šeimoje. Jis taip tvirtai įaugęs į kasdienybę, kad primena nematomą dramblį kambaryje. O su vaiduokliais sunku kovoti.
Todėl siekiant įvardyti subtilias, dažnai vos apčiuopiamas ir įprastomis tapusias praktikas vartojama kultūrinio seksizmo sąvoka. Ji apibūdina veiksmus, paremtus nuostata, kad moterys ir tai, kas siejama su moterimis, yra mažiau vertinga nei vyrai ir tai, kas siejama su jais.
Rengiant mokyklines programas ar vadovėlius nėra sąmoningai siekiama aukštinti vyrus ir menkinti moteris. Tačiau karta iš kartos perduodamas supratimas, kas istorijoje svarbu ir turi būti (per)pasakota, nėra objektyvus. Stabtelėjusios pastebėtume, kad vadovėliuose dominuoja vyrai – žavimasi jų asmenybėmis ir nuodugniai nagrinėjamos tos gyvenimo sritys, kurios tipiškai laikomos vyriškomis, pavyzdžiui, karinės ir politinės peripetijos.
Kokios atsakomybės teko moterims? Kokį poveikį jos darė istorijos eigai? Ką patyrė vienu ar kitu laikotarpiu? Deja, apie moterų istoriją vis dar daugiau sužinosi iš močiutės, o ne iš vadovėlio.
Medicina taip pat savaime nėra priešiška moterims. Bet kultūrinis seksizmas veikia ir ją. Klinikiniuose vaistų tyrimuose dažniau dalyvauja vyrai, tad nėra galimybės įvertinti vaistų poveikio skirtingoms lytims. Todėl vidurkinio vyro kūnui pritaikyta rekomenduojama preparato dozė daugeliui moterų bus per didelė. Reklamos įspėja, kad vaistus vartotume atsakingai, tačiau moterys rizikuoja pakenkti savo sveikatai būtent tuomet, kai kruopščiai laikosi instrukcijų.
Pastebėta, kad net ištikus infarktui moterys sulaukia prastesnės medicininės pagalbos nei vyrai. Taip nutinka todėl, kad jų patiriami simptomai (pykinimas, prakaitavimas, bendras nuovargis) skiriasi nuo aprašytų vadovėliuose, tai yra būdingų vyrams. Dėl to moterų būklės diagnozavimas gali užtrukti ir net kainuoti gyvybę.
Tikėtina, kad stotingo, augaloto vyro nusiskundimai bus vertinami rimčiau nei liaunos merginos. Dėl kultūrinio seksizmo lengva sumenkinti skausmu besiskundžiančių moterų būklę, jas matant kaip perdėm nekantrias, jautrias, sutirštinančias spalvas. Toks šališkumas turi rimtų pasekmių sveikatai.
Pastebima, kad tik moterims būdingos, su reprodukcine sistema susijusios ligos (pavyzdžiui, endometriozė) sulaukia neįtikėtinai mažai mokslininkų dėmesio ieškant priežasčių ir gydymo būdų.
Užsikrėtusi Covid-19 jaučiausi labai blogai: žvėriškai skaudėjo raumenis, ypač akis, vos pajėgiau jas praplėšti, kad galėčiau atsigerti beskonės ir bekvapės arbatos. Tuo pačiu metu mane nustebino anksčiau laiko prasidėjusios mėnesinės. Stiprus kraujavimas tęsėsi kelias savaites, kraujas tapo nebepanašus į menstruacinį. Šeimos gydytoja paskyrė konsultaciją su ginekologe telefonu – ši, išklausiusi nusiskundimus, piktai rėžė: „Moterys kraujuoja, tai normalu.“
Vidurkiniai vyrų kūnai tampa atskaitos tašku visose gyvenimo srityse – pradedant lentynų aukščiu virtuvėje, baigiant miesto susisiekimo infrastruktūros planavimu ar kompiuterinių algoritmų nustatymu. Net nepastebime, kad moterų potyriai ir patirtys taip dažnai ignoruojami!
Tačiau yra kontekstų, kuriuose moterys perdėm matomos. Reklamose vis dar galime išvysti apnuogintą moters kūną – jo vaizdas pasitelkiamas tam, kad prekė (automobiliai, technika, alkoholis ir t. t.) būtų parduota vyriškai auditorijai. 2021 m. pasaulį apskriejo Norvegijos moterų tinklinio komandos liudijimai, jog turnyro organizatoriai uždraudė dėvėti patogius ir sportininkių įprastais dėvimus šortus, reikalaudami žaisti su bikiniais. Tai vienas iš moterų sudaiktinimo pavyzdžių.
Tačiau padėtis nėra beviltiška. Pradėjus sistemingai šalinti seksistines nuostatas ir keisti jomis paremtą elgesį, randasi šviesos properšų. Šalyse, kur daugiau lyčių lygybės, ekonominės gerovės ir inovacijų lygis aukštesnis, tikimybė tapti užpuolimo auka mažesnė, žmonių – tiek moterų, tiek vyrų – gyvenimo trukmė ilgesnė ir jie yra laimingesni.
Iniciatyvinės grupės imasi veiksmų, kad lytis nebūtų kliūtis visavertiškai įsitraukti į visuomenę, – jos keičia mokyklinius vadovėlius, kuria naujas taisykles įmonėse ir darželiuose, įtraukia vyrus į vaikų priežiūrą. Pastatę paprasčiausią širmą, trukdančią komisijai matyti, groja vyras ar moteris, prestižiniai simfoniniai orkestrai iki 50 proc. padidina tikimybę atrankose dalyvaujančioms talentingoms muzikantėms gauti darbą. Net psichoterapija merginoms teikia daugiau naudos šalyse ir valstijose, kuriose kultūrinio seksizmo mažiau.
Ką daryti?
- Skirk laiko savirefleksijai: kaip kultūrinis seksizmas įsismelkia į mano kalbą, elgesį, įsitikinimus? Gal nejučiom pasakau: „Berniukai visada pešasi“, „moterys yra kruopštesnės“? Nespausk savęs dėl lyčių stereotipų – jie giliai suleido šaknis dar ankstyvoje vaikystėje. Tačiau rask laiko stabtelėti ir pagalvoti: ar tikrai visose situacijose, kuriose pabrėžiu, išskiriu lytį, ji yra svarbi? Ar savo kalba ir elgesiu atskleidžiu, kad moterys yra tokios pat vertingos kaip vyrai?
- Ypač svarbu savo kalbą ir elgesį stebėti auginant vaikus – ne užverti, o atverti galimybę, nepaisant lyties, ugdytis visus bendražmogiškus įgūdžius. Suteikti progų matyti įvairius moterų ir vyrų gebėjimų pavyzdžius. Kalbėtis apie lygias galimybes. Mokyti tiek mergaites, tiek berniukus atlikti buities darbus – tvarkytis, ruošti maistą, rūpintis kitais.
- Nepraleisk negirdomis seksistinių replikų (įskaitant seksistinius juokelius, stereotipiškai vaizduojančius vyrus ir moteris). Neprivalai visą laiką reaguoti, ypač jei nesijauti saugi. Tačiau, nusprendusi tai padaryti, gali tiesiog perklausti: „Nesupratau. Gal gali paaiškinti, ką turėjai omenyje?“ Arba atvirai pripažinti: „Man šis komentaras atrodo seksistinis, nuvertinantis moteris“, „nemalonu girdėti tokias šnekas“, „nesiruošiu klausytis šitų moteris žeminančių kalbų“.
- Kalbėdama ar rašydama kreipkis į skaitytojus ir skaitytojas. Į moterų auditoriją kreipkis moteriška gimine. Yra ir kitų strategijų, padedančių atsisakyti kalboje įsitvirtinusios praktikos vyrą laikyti žmogaus sinonimu. Įdomūs pavyzdžiai – šiame straipsnyje.
- Jei kuri vizualinį turinį, pavyzdžiui, reklamas, – vaizduok moteris ir vyrus ne tik stereotipiniuose, bet ir nestereotipiniuose vaidmenyse. Jei esi mokslininkė – siek, kad duomenys būtų renkami išskaidant juos pagal lytį, o pastebėjusi, kad su moterimis susiję klausimai ignoruojami, imkis būtent jų. Jei esi inžinierė ar architektė – atsižvelk į moterų poreikius, nes jos taip pat naudosis tavo darbo vaisiais. Jei esi valstybės tarnautoja – sustok ir pagalvok, kaip kiekvienas priimamas sprendimas paveiks ne žmones apskritai, o konkrečiai – moteris ir vyrus. Nesvarbu, kokį darbą dirbi – visuomet gali prisidėti prie kultūrinio seksizmo mažinimo.
- Jei dirbi įmonėje, kurioje veši seksistinis elgesys, o tu gali imtis pokyčių – siek, kad darbuotojai dalyvautų mokymuose, kaip išvengti lyčių stereotipų, turėtų galimybę saugiai pranešti apie nepageidaujamą elgesį ir šis būtų netoleruojamas.
Daugiau kultūrinio seksizmo pavyzdžių – žemiau esančioje lentelėje.
Situacija
Parduotuvės žaislų skyriuje stovi dvi lentynos. Viena „skirta mergaitėms“ – joje rikiuojasi lėlės, meškiukai, virtuvėlės. Kita „skirta berniukams“ – ten sustatytos mašinos, konstruktoriai ir kamuoliai.
Kaip suprasti?
Lentynose esantys žaislai naudingi visų vaikų ugdymui. Atimdami iš berniukų lėles, neleidžiame ugdyti kalbos įgūdžių, rūpestingumo. Nepirkdami mergaitėms LEGO, stabdome jų erdvinių gebėjimų raidą. Neleisdami su kitais vaikais spardyti kamuolio – nevystome atkaklumo, ginčų sprendimo įgūdžių. Žinoma, kaltos ne tik lentynos. Jau kūdikiai žino, su kokiais žaislais jiems dera žaisti, t .y. kokius žaidimus skatina suaugusieji. Vaikai įgunda nuoširdžiai mėgti žaislus, kurie esą skirti jų lyčiai. 2008 m. JAV buvo apskaičiuota, kad apie 90 proc. LEGO įmonės produkcijos nuperkama žaisti berniukams. Tuomet nuspręsta keisti pardavimų strategiją. Kartais vaikai užsispiria žaisti su nestereotipiniais žaislais. Tuomet gali sulaukti bausmių – nemalonių aplinkinių komentarų, kas dera „princesėms“ ar netinka „tikriems vyrams“.
Technologijų (darbų) pamokoje mergaitės gamina maistą, dengia stalą, mokosi siūti ir siuvinėti, o berniukai drožia medinius šaukštus.
Tai lyčių stereotipų įtvirtinimas. Šiuo atveju kalbame ne apie bendrųjų gebėjimų, bet apie labai konkrečių gyvenimo įgūdžių formavimą. Kur tai veda? Moterys daug daugiau laiko skiria neapmokamiems buities darbams, mažiau ilsisi ir miega. Juk išdrožti šaukštą ar pakeisti elektros lemputes reikia tik retkarčiais, o plauti indus ir tvarkyti namus – kasdien. Ar išties siekiame, kad berniukai nemokėtų paruošti maisto ar susitvarkyti namų? Kad gyvendami vieni valgytų tik trapučius ir virtus kiaušinius? Ko gero – ne. Tačiau stereotipiniai vaidmenys nepasikeis, jei žaisliniuose puodeliuose arbatėlę ruošiantis berniukas bus išjuokiamas, o mergaitei liepiama nekišti nagų prie technikos.
Grafinio redagavimo besimokantiems studentams duodama praktinė užduotis pakeisti savo nuotrauką. Merginų prašoma paryškinti ar sukurti makiažą, o vaikinų – padaryti nespalvotą vaizdą.
Atvejį nagrinėjo LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkai ir pripažino esant diskriminaciją. Užduoties formuluotė turėtų būti lyčiai neutrali. Kai šitos nuostatos nepaisoma, įtvirtinami žalingi lyčių stereotipai – esą merginoms terūpi grožis (ir makiažas), o vaikinams išvaizda nėra svarbi. Išvaizda daugiau ar mažiau rūpi tiek vieniems, tiek kitiems, tačiau merginos patiria stipresnį spaudimą skirti daugiau laiko, energijos ir pinigų savo išorės gražinimui.
Moteris prašoma paruošti kavos kolegoms vyrams.
Ir vėl stereotipų klasika – moterys rūpinasi buitimi. Šiuo atveju tai vyksta darbo aplinkoje ir rodo stiprų moters kaip kolegės nuvertinimą. Primena laikus, kai, nepaisant gebėjimų, įmonėse moterys galėjo užimti tik sekretorės pareigas. Tikimės, kad XXI a. ruošti kavos ir plauti puodelių moterys siunčiamos vis rečiau. Tačiau biuruose jos dažnai skiriamos ar pačios imasi bendro kolegų laisvalaikio ar gimtadienių organizavimo. Tai kultūrinio seksizmo nuopelnas.
Pasitikinčiai savimi moteriai kabinama „bobos su kiaušais“ etiketė.
Ar pasitikėti savimi, tvirtai reikšti nuomonę ir vadovauti geba tik vyrai? Žinoma – ne. Tačiau frazė „boba su kiaušais“ perteikia būtent šią mintį. Už jos slypi visai ne pagyrimas, nors taip dažnai pavadinama drąsi ar daug pasiekusi moteris. Būti „su kiaušais“ visgi reiškia ir būti „nemoteriška“, taigi negražia, nepatrauklia, nemylima. Už drąsą baudžiama. Analogiškai vyrams įžeisti pasitelkiamos sąsajos su moterimis ir moterų fiziologija. Pavyzdžiui, rūpestingi ar atsargūs vyrai gali būti pavadinti „bobomis“, „bekiaušiais“, anglų kalboje, kuri itin skverbiasi į lietuvių, nedrąsūs vyrai pašiepiami vadinant „pussy“ (liet. vulva).
Su santykiais, rūpinimusi savo emocine gerove susijusių straipsnių publikavimas skiltyje „Moterims“.
Ši praktika įtvirtina gajų stereotipą, kad santykiai ir jausmų raiška moterims turi rūpėti labiau. Tačiau mergaitės negimsta su „daugiau emocijų“. Jos išsiugdo geresnius įgūdžius bendrauti, atpažinti jausmus, laisviau juos reikšti. Tiesa, su tam tikromis išimtimis. Mergaitės skatinamos nerodyti pykčio („nesiraukyk – būsi negraži“), todėl sunkiau jį atpažįsta ir geba išreikšti. Vadinasi, susiduria ir su keblumais ginant save ir savo poreikius. Berniukai, priešingai, skatinami slopinti liūdesį, ypač reiškiamą verkimu. O štai pyktis sulaukia mažiau suvaržymų („ai, juk tai berniukai“). Todėl nenuostabu, kad vyrai nepajėgia atpažinti sielvarto, negali išsiverkti ar pasiguosti artimiesiems, o liūdesį dažnai slepia po pykčio kauke, pavyzdžiui, patyrę nesėkmę tranko daiktus.
Prisipažinus, kad dirbi moterų kolektyve, pasipila komentarai apie „širšių lizdą“, nesibaigiančias apkalbas, blogą darbinę atmosferą.
Lyčių stereotipai klaidina vyrus ir moteris vaizduodami esant iš skirtingų planetų, o „moterų planeta“ neva prastesnė. Sąmoningai, atrodo, nieku gyvu nepritartume minčiai, kad moterys blogesnės už vyrus, nemoka elgtis pagarbiai ir suprasti viena kitos, tačiau iš lūpų išsprūsta frazės, kurios šiuos mitus įtvirtina. Stereotipas apie moterišką kolektyvą, kaip negebantį solidariai ir produktyviai dirbti, yra pavyzdys, kaip (nejučiomis) menkinamos moterys. Apkalba vieni kitus tiek vyrai, tiek moterys. Dalijimasis informacija apie kitus suartina, padeda susigaudyti kultūrinėse normose, pasijusti geriau, todėl tai – paplitęs elgesys. Kiek moterys ar vyrai skiria laiko apkalboms konkrečioje kultūroje, gali skirtis dėl suformuotų lyčių vaidmenų, bet tai neturi nieko bendra su prigimtimi.
Anekdotai apie blondines.
Iš pažiūros nekalti juokeliai iš tiesų menkina moteris. Iš jų, viena vertus, tikimasi, kad bus gražios, patrauklios, skirs laiko ir plaukams, ir nagams. Bet vos tik pradeda elgtis pagal visuomenės lūkesčius, tampa pašaipos objektais dėl tariamo kvailumo ir paviršutiniškumo. Anekdotai apie blondines atspindi skaudžius stereotipų spąstus.
Daugiau kultūrinio seksizmo pavyzdžių – žemiau esančioje lentelėje.
Situacija
Parduotuvės žaislų skyriuje stovi dvi lentynos. Viena „skirta mergaitėms“ – joje rikiuojasi lėlės, meškiukai, virtuvėlės. Kita „skirta berniukams“ – ten sustatytos mašinos, konstruktoriai ir kamuoliai.
Kaip suprasti?
Lentynose esantys žaislai naudingi visų vaikų ugdymui. Atimdami iš berniukų lėles, neleidžiame ugdyti kalbos įgūdžių, rūpestingumo. Nepirkdami mergaitėms LEGO, stabdome jų erdvinių gebėjimų raidą. Neleisdami su kitais vaikais spardyti kamuolio – nevystome atkaklumo, ginčų sprendimo įgūdžių. Žinoma, kaltos ne tik lentynos. Jau kūdikiai žino, su kokiais žaislais jiems dera žaisti, t .y. kokius žaidimus skatina suaugusieji. Vaikai įgunda nuoširdžiai mėgti žaislus, kurie esą skirti jų lyčiai. 2008 m. JAV buvo apskaičiuota, kad apie 90 proc. LEGO įmonės produkcijos nuperkama žaisti berniukams. Tuomet nuspręsta keisti pardavimų strategiją. Kartais vaikai užsispiria žaisti su nestereotipiniais žaislais. Tuomet gali sulaukti bausmių – nemalonių aplinkinių komentarų, kas dera „princesėms“ ar netinka „tikriems vyrams“.
Situacija
Technologijų (darbų) pamokoje mergaitės gamina maistą, dengia stalą, mokosi siūti ir siuvinėti, o berniukai drožia medinius šaukštus.
Kaip suprasti?
Tai lyčių stereotipų įtvirtinimas. Šiuo atveju kalbame ne apie bendrųjų gebėjimų, bet apie labai konkrečių gyvenimo įgūdžių formavimą. Kur tai veda? Moterys daug daugiau laiko skiria neapmokamiems buities darbams, mažiau ilsisi ir miega. Juk išdrožti šaukštą ar pakeisti elektros lemputes reikia tik retkarčiais, o plauti indus ir tvarkyti namus – kasdien. Ar išties siekiame, kad berniukai nemokėtų paruošti maisto ar susitvarkyti namų? Kad gyvendami vieni valgytų tik trapučius ir virtus kiaušinius? Ko gero – ne. Tačiau stereotipiniai vaidmenys nepasikeis, jei žaisliniuose puodeliuose arbatėlę ruošiantis berniukas bus išjuokiamas, o mergaitei liepiama nekišti nagų prie technikos.
Situacija
Grafinio redagavimo besimokantiems studentams duodama praktinė užduotis pakeisti savo nuotrauką. Merginų prašoma paryškinti ar sukurti makiažą, o vaikinų – padaryti nespalvotą vaizdą.
Kaip suprasti?
Atvejį nagrinėjo LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkai ir pripažino esant diskriminaciją. Užduoties formuluotė turėtų būti lyčiai neutrali. Kai šitos nuostatos nepaisoma, įtvirtinami žalingi lyčių stereotipai – esą merginoms terūpi grožis (ir makiažas), o vaikinams išvaizda nėra svarbi. Išvaizda daugiau ar mažiau rūpi tiek vieniems, tiek kitiems, tačiau merginos patiria stipresnį spaudimą skirti daugiau laiko, energijos ir pinigų savo išorės gražinimui.
Situacija
Moteris prašoma paruošti kavos kolegoms vyrams.
Kaip suprasti?
Ir vėl stereotipų klasika – moterys rūpinasi buitimi. Šiuo atveju tai vyksta darbo aplinkoje ir rodo stiprų moters kaip kolegės nuvertinimą. Primena laikus, kai, nepaisant gebėjimų, įmonėse moterys galėjo užimti tik sekretorės pareigas. Tikimės, kad XXI a. ruošti kavos ir plauti puodelių moterys siunčiamos vis rečiau. Tačiau biuruose jos dažnai skiriamos ar pačios imasi bendro kolegų laisvalaikio ar gimtadienių organizavimo. Tai kultūrinio seksizmo nuopelnas.
Situacija
Pasitikinčiai savimi moteriai kabinama „bobos su kiaušais“ etiketė.
Kaip suprasti?
Ar pasitikėti savimi, tvirtai reikšti nuomonę ir vadovauti geba tik vyrai? Žinoma – ne. Tačiau frazė „boba su kiaušais“ perteikia būtent šią mintį. Už jos slypi visai ne pagyrimas, nors taip dažnai pavadinama drąsi ar daug pasiekusi moteris. Būti „su kiaušais“ visgi reiškia ir būti „nemoteriška“, taigi negražia, nepatrauklia, nemylima. Už drąsą baudžiama. Analogiškai vyrams įžeisti pasitelkiamos sąsajos su moterimis ir moterų fiziologija. Pavyzdžiui, rūpestingi ar atsargūs vyrai gali būti pavadinti „bobomis“, „bekiaušiais“, anglų kalboje, kuri itin skverbiasi į lietuvių, nedrąsūs vyrai pašiepiami vadinant „pussy“ (liet. vulva).
Situacija
Su santykiais, rūpinimusi savo emocine gerove susijusių straipsnių publikavimas skiltyje „Moterims“.
Kaip suprasti?
Ši praktika įtvirtina gajų stereotipą, kad santykiai ir jausmų raiška moterims turi rūpėti labiau. Tačiau mergaitės negimsta su „daugiau emocijų“. Jos išsiugdo geresnius įgūdžius bendrauti, atpažinti jausmus, laisviau juos reikšti. Tiesa, su tam tikromis išimtimis. Mergaitės skatinamos nerodyti pykčio („nesiraukyk – būsi negraži“), todėl sunkiau jį atpažįsta ir geba išreikšti. Vadinasi, susiduria ir su keblumais ginant save ir savo poreikius. Berniukai, priešingai, skatinami slopinti liūdesį, ypač reiškiamą verkimu. O štai pyktis sulaukia mažiau suvaržymų („ai, juk tai berniukai“). Todėl nenuostabu, kad vyrai nepajėgia atpažinti sielvarto, negali išsiverkti ar pasiguosti artimiesiems, o liūdesį dažnai slepia po pykčio kauke, pavyzdžiui, patyrę nesėkmę tranko daiktus.
Situacija
Prisipažinus, kad dirbi moterų kolektyve, pasipila komentarai apie „širšių lizdą“, nesibaigiančias apkalbas, blogą darbinę atmosferą.
Kaip suprasti?
Lyčių stereotipai klaidina vyrus ir moteris vaizduodami esant iš skirtingų planetų, o „moterų planeta“ neva prastesnė. Sąmoningai, atrodo, nieku gyvu nepritartume minčiai, kad moterys blogesnės už vyrus, nemoka elgtis pagarbiai ir suprasti viena kitos, tačiau iš lūpų išsprūsta frazės, kurios šiuos mitus įtvirtina. Stereotipas apie moterišką kolektyvą, kaip negebantį solidariai ir produktyviai dirbti, yra pavyzdys, kaip (nejučiomis) menkinamos moterys. Apkalba vieni kitus tiek vyrai, tiek moterys. Dalijimasis informacija apie kitus suartina, padeda susigaudyti kultūrinėse normose, pasijusti geriau, todėl tai – paplitęs elgesys. Kiek moterys ar vyrai skiria laiko apkalboms konkrečioje kultūroje, gali skirtis dėl suformuotų lyčių vaidmenų, bet tai neturi nieko bendra su prigimtimi.
Situacija
Anekdotai apie blondines.
Kaip suprasti?
Iš pažiūros nekalti juokeliai iš tiesų menkina moteris. Iš jų, viena vertus, tikimasi, kad bus gražios, patrauklios, skirs laiko ir plaukams, ir nagams. Bet vos tik pradeda elgtis pagal visuomenės lūkesčius, tampa pašaipos objektais dėl tariamo kvailumo ir paviršutiniškumo. Anekdotai apie blondines atspindi skaudžius stereotipų spąstus.
Šio teksto autorės – Lygių galimybių plėtros centro komandos narės, savanorės ir bičiulės.
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Projektas vykdomas kartu su asociacija „Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras“ ir asociacija „SOS vaikai, Lietuvos agentūra, Panevėžio skyrius“.
Daugiau tekstų
Moterys – socialiai nuovokesnės? Galbūt. Tačiau mokslas atskleidžia – ne iš prigimties jos tokios. Socialinio rato kūrimo ir palaikymo įgūdžiai įgyjami gyvenimo eigoje ir tobulėja praktikuojami. Nereikia būti aiškiaregiu, kad suprastum, jog tam tikromis progomis kas nors turi pasirūpinti šventės organizavimu, dovanomis, vaišėmis, sveikinimais. Kas nors turi apskritai tas šventes atsiminti, pasiskaičiuoti jubiliejus ir sukaktuves, o laikui atėjus susiruošti į svečius arba tuos svečius pasikviesti.
Judėjimas už moterų teises visada siekė plėsti motinystės supratimą. Tai sudėtinga užduotis, ir aktyvisčių nuomonės ne kartą išsiskyrė.
Jei autobusų stotelėje užkalbintum būrelį nepažįstamų žmonių – ką jie pastebėtų pirmiausia? Kad esi moteris? Aprangos stilių? Amžių? Jei turi matomą negalią – didelė tikimybė, kad būtent ji atsidurs pirmame plane. Nepažįstamųjų reakciją staiga paveiks visokios baimės bei stereotipai.