Apie lytį – viešai

Tai tarpdisciplininis seminarų ciklas apie lyties aspektus aktualiojoje politikoje ir kultūroje, rengiamas 2003-2004 m.

Projekto tikslas – plėtoti lytiškumo, lyčių reprezentavimo mūsų dienų kultūros tekstuose ir praktikose analizę bei aktualių socialinių ir politinių reiškinių lytinių poteksčių suvokimą, sutelkiant įvairių disciplinų atstovių ir atstovų pajėgas. Seminarai skatins dialogą tarp akademinio, kritinio, aktyvistinio ir meninio diskursų. Taip bus suteikta scena naujausių kultūros ir meno reiškinių aptarimui aktualiausių socialinių ir politinių problemų (socialinės nelygybės, globalizacijos, atotrūkio nuo Vakarų, seksualinės emancipacijos, prievartos, pilietinio marginalizavimo ir kt.) kontekste, tribūna oficialiųjų ir „privačiųjų” institucijų ignoruojamiems ar cenzūruojamiems balsams.

Projektas orientuotas į kritinių interpretacinių įgūdžių ugdymą, politinių ir socialinių problemų, susijusių su lyčių lygių galimybių užtikrinimu, suvokimą ir jų sprendimo strategijų formulavimą, atskirose srityse dirbančių autorių dialogą bei problematikos ir jos interpretavimo būdų populiarinimą kuriant demokratijai palankesnę, kritinę aplinką.

Pirmasis projekto renginys „Lytis ir kinas: įvaizdžiai, rakursai, auditorijos” įvyko 2003 m. gruodžio mėn. 4-6 d. Vilniuje. Jo sudėtinės dalys – teoriniai seminarai, filmų peržiūros „Skalvijos” kino centre ir trumpų videofilmų konkursas (rezultatai). Seminaras Lytis ir kinas pradeda ciklą renginių, derinančių akademines, socialines, politines diskusijas ir meno akcijas (seminaro ataskaita).

Antrasis seminaras Lytis ir populiarioji kultūra įvyko 2004 lapkričio 4-5 d. Vilnius. Seminarą lydėjo video filmų konkurso peržiūra, Vilniaus dailės akademijos tekstilės katedros studentų programa „Trans-paradas: lyčių (keitimo) mada”, kultūrinėje spaudoje publikuotas teminių straipsnių ciklas.

Trečiasis seminaras „Lytis ir/kaip politika” sutelkė dėmesį į politines ir kultūrines reprezentacijas (atstovavimą), kūno politikos (žmogaus teisių padėties lytiškumo/feministiniu požiūriu, prekybos moterimis, prostitucijos, „nepadorumo” reguliavimo ir cenzūros) klausimus, ekonominių lyčių santykių ir skurdo feminizacijos problemas, svarstys lygių galimybių ir naujų seksizmo formų klausimus, aptars motinystės/tėvystės figūras populiariosios kultūros kontekstuose, heteroseksualiojo normatyvumo strategijas, taip pat prievartos prieš moteris išviešinimo ir jos recepcijos kultūroje bei aukos savivokos temas.

Projekto partneriai:

• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba;
• Vilniaus dailės akademija;
• „Skalvijos” kino centras;
• Goethes institutas Vilniuje.

Projekto rėmėjas: Atviros visuomenės institutas (Niujorkas).

Lyčių montažas: Posovietinės erdvės filmai

Šio projekto tikslas – dokumentinio filmo išraiškos priemonėmis atskleisti žmogaus teisių pažeidimus ir socialines, politines, ekonomines problemas lyčių požiūriu. Kolekcijoje atsispindi labiausiai pažeidžiamos sritys, kuriose moterys patiria skaudžią diskriminaciją, tačiau pačioje visuomenėje tos sritys mažai aktualizuojamos: moterų teisių pažeidimai, giliai įsišaknijusi institucinė nelygybė ir lyčių stereotipų įtvirtinimai viešoje ir privačioje erdvėje.

Pirmosios kolekcijos „Lyčių montažas: Posovietinės erdvės paradigmos” filmai pirmą kartą pristatyti 2003 m. gegužės mėn. Vilniuje. Forumo renginiuose rodomi filmai buvo sukurti kaip dalis regioninio projekto Žiniasklaida ir lyčių politika, kurį inicijavo Soroso fondų tinklo dvylikos valstybių Moterų programos.

Visą filmų kolekciją sudaro devyni filmai iš Rytų Europos, Azijos bei Kaukazo šalių. Dokumentinių filmų autoriai pasirinko aktualiausias, kiekvienai šaliai būdingiausias moterų problemas. Vienur moterys privalo „tik” prisitaikyti prie naujos ekonominės realybės, kitur jų gyvybei gresia pavojus. Projekto tikslas – parodyti “nematomas” moteris, pasiekti, kad jų balsus išgirstų visuomenė.

Lietuvos gyventojų apklausa: moterys ir politika

2013 m. Lygių galimybių plėtros centro užsakymu buvo atliktas tyrimas apie veiksnius, darančius poveikį moterų dalyvavimui politikoje, vadovaujančiuose postuose ir visuomeniniame gyvenime.

Lietuvos gyventojų nuomonė apie požiūrį į skirtingas lytis pasidalijo. 45% 15-74 m. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje požiūris į vyrus palankesnis. 40% respondentų mano, kad vienodai palankiai žiūrima ir į moteris, ir į vyrus. Pirmajai nuomonei dažniau pritaria moterys (ypač vyresnio amžiaus, labiau išsilavinusios), miesto gyventojai (ypač mažesnių miestų). Antrajai nuomonei dažniau pritaria vyrai, kaimo gyventojai, respondentai turintys didžiausias šeimos mėnesio pajamas. Dažniau nei kas dešimtas (13%) respondentas neturėjo nuomonės aptariamu klausimu.

Didesnė dalis Lietuvos gyventojų (52%) teigia, kad vyrai turi geresnes profesines galimybes, lyginant su moterimis. Mažiau nei kas trečias (30%) apklausos dalyvis mano, kad abiejų lyčių profesinės galimybės yra vienodos. Pirmajai nuomonei dažniau pritaria moterys (turinčios didesnes šeimos mėnesio pajamas, aukštesnį išsimokslinimą), 30-49 m. gyventojai, miesto gyventojai. Antrajai nuomonei dažniau pritaria vyrai, kaimo gyventojai, moterys priskiriančios save kairiosioms pažiūroms. Ir tik nežymi dalis (2%) apklausos dalyvių mano, kad moterys turi geresnes profesines galimybes, lyginant su vyrais. Maždaug kas penktas (16%) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu.

Kitas tyrimo išvadas galite rasti žemiau pateiktame dokumente.

Tyrimą finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdant Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos 2003-2004m. priemonę 28.2.

Knygos pataisos namams

Panevėžio moterų pataisos namų bibliotekai buvo padovanotos knygos ir žurnalai, surinkti paramos akcijos metu.

Akciją inicijavo rašytoja Zita Čepaitė, parašiusi knygą apie kalinčias moteris.

Knygas dovanojo leidyklos: Aktea, Apyaušris, Eugrimas, Gamta, Strofa, Tyto Alba, LR Švietimo ministerija, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos biblijos draugija, Lietuvos etninės kultūros draugija Ethos, Vilniaus dailės akademija, spaudinius – žurnalų Kelionės ir pramogos redakcija. Akciją parėmė ir privatūs asmenys.

Renginį organizavo Lygių galimybių plėtros centras ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Renginį parėmė LR Teisingumo ministerija.