Ar vyrų prigimtis – prievartauti?
Lengvai suprantama kalba (čia paspausti)
Gidas moterims apie moterų teises.
Ar vyrų prigimtis prievartauti?
2023
 | Visuomenėje gyvena daug žmonių. Dauguma žmonių yra malonūs. Jie su mumis elgiasi gražiai. Tačiau, kartais žmonės elgiasi blogai. |
 | Daug moterų patiria smurtą. Smurtas yra, kai: • tave muša, • prie tavęs priekabiauja, • tave liečia, kai tu to nenori, • tave įžeidinėja negražiais žodžiais. Smurtas yra blogai. Dažnai smurtauja vyrai. |
 | Todėl moterys bijo pasitikėti vyrais. Tačiau yra daug gerų vyrų. Vyrai gali: • užjausti, • būti geri, • būti draugais. |
 | Moterys ir vyrai bendrauja. Kai jie bendrauja, jie abu turi jaustis gerai. Kartais vyrai daro dalykus, kurie moteriai nepatinka, pavyzdžiui: • liečia ją, • muša, • negražiai kalba, • siunčia negražias nuotraukas. Tai yra blogai. |
 | Kai vyrai elgiasi su moterimi negerai, moteriai tai nepatinka. Ji jaučia: • gėdą, • nesaugumą. |
 | Su visais žmonėmis reikia elgtis gerai. Su moterimis irgi reikia elgtis gerai. Darbe negalima moterų negražiai vadinti, pavyzdžiui zuikučiu. Tai yra nemalonu. Darbe moteris reikia gerbti. |
 | Kartais žmonės nesupranta, kad su jais elgiasi negerai. Tačiau jie jaučiasi blogai. |
 | Kartais žmonės patiria lytinį smurtą. Lytinis smurtas yra, kai: • tave liečia, • liepia mylėtis, • liepia nusirengti, nors tu to nenori. |
 | Lytinį smurtą gali patirti visi: • moterys, • vyrai, • vaikai, • kūdikiai. |
 | Anksčiau moterims neleido apie tai kalbėti. Todėl jos bijojo ir nekalbėjo. Dabar moterys kalba apie tai, kad kiti negerai su jomis elgiasi. Tačiau ne visi žmonės jomis tiki. Kartais žmonės sako, kad moterys meluoja. Tai yra blogai. Moterimis reikia tikėti. |
 | Lytinis smurtas yra blogai. Kai žmogus patiria lytinį smurtą, jam skauda. Jeigu žmogus patyrė lytinį smurtą, vėliau jam gali būti sunku: • pasitikėti žmonėmis, • bendrauti su žmonėmis, • jis gali susirgti. |
 | Moteris jausis saugi, kai žmogus, kuris ja pasinaudojo, bus nubaustas. Jis elgėsi blogai. Tačiau ne daug žmonių būna nubausti. Kai moteris patiria lytinį smurtą, žmonės kaltina moterį, kad: • ji ėjo namo vėlai vakare, • buvo su trumpu sijonu, • draugavo su vyru. Tačiau tai yra blogai. Moteris nėra kalta, kad vyras blogai su ja pasielgė. Kaltas yra vyras. |
 | Moters kūnas priklauso tik jai. Tavo kūnas priklauso tik tau. Jeigu tu nenori bendrauti Tu gali pasakyti NE. Kiti žmonės turi tavęs klausyti, jeigu nenori, kad tave liestų. Tu gali pasakyti NE. Tu visada turi teisę pati priimti sprendimą. |
 | Kartais moterys jaučiasi nesaugiai. Pavyzdžiui, jos jaučiasi nesaugiai, kai lauke tamsu. Taip neturėtų būti. Mes visi turime jausti saugiai. |
 | Taip pat moterys bijo nešioti trumpą sijoną. Jos bijo jaustis negerai. Jos bijo, kad kiti žmonės joms sakys negerus dalykus. Kai kiti žmonės prie jų lenda, jos jaučiasi šlykščiai. Tai yra blogai. Moterys turi jaustis saugiai. |
 | Yra daug gerų vyrų. Tačiau vyrai turi daugiau teisių nei moterys. Tai yra blogai. Visi turi būti lygūs. |
 | Lytinis smurtas prieš moteris yra naudojamas ir kare. Taip žmonės stengiasi: • nugalėti, • įskaudinti kitą valstybę. Tai yra blogai. Tai sukelia daug skausmo. |
 | Jeigu norime gyventi gražiai, berniukams reikia pasakyti, kad negalima tampyti mergaičių už kasų. Tai yra blogai. |
 | Jeigu norime gyventi gražiai, vyrai ir moterys turi būti lygūs. Vyrai ir moterys turi turėti lygias teises. |
Tekstą į lengvai suprantamą kalbą vertė Miglė Baltrūnaitė.
Tekstas išbandytas bendrijoje „Vilniaus Viltis“.
Paveikslėlių šaltinis:
Piktogramų autorius: Sergio Palao. ARASAAC (https://arasaac.org/).
Licencija: CC (BY-NC-SA). Priklauso: Aragono vyriausybė (Ispanija).
Įspėjimas! Šiame tekste kalbame apie seksualinę prievartą ir priekabiavimą. Tai patyrusioms ar patyrusiems gali kilti skausmingų prisiminimų.
Kartą atsisakiau dalyvauti „team buildinge“ (komandos formavimo užsiėmime), kuris vyko SPA centre. Kolega vyras išreiškė liūdesį, kad nepamatys manęs su bikiniu.
Kasdien prasilenkiame su dešimtimis praeivių, kurie fiziškai mūsų nepuola. Autobuse dažniausiai niekas neapvagia, o kavinėje į puodelį neįlašina nuodų. Dauguma žmonių padorūs, netgi malonūs aplinkiniams. Tačiau statistika rodo, kad pasaulyje 1 iš 3 moterų patiria fizinį smurtą ar seksualinę prievartą. Negana to, dauguma esame patyrusios priekabiavimą. O absoliuti dauguma užpuolikų ar priekabiautojų yra vyrai.
Tai suvokus ar patyrus gali būti sunku pasitikėti vyrais. Tačiau neskubėkime su nuosprendžiu. Vyrai nėra iš prigimties blogesni žmonės. Jie turi tiek pat potencialo empatijai, rūpesčiui ir lygiaverčio santykio kūrimui. Tai iš kur ta baisi statistika?
Norėdamos rasti atsakymą, turime suprasti, ką apskritai reiškia seksualinis priekabiavimas ir prievarta.
Seksualiniu priekabiavimu vadiname bet kokį nepageidaujamą seksualinio pobūdžio elgesį. Gašlūs juokeliai, vulgarios replikos, komentarai apie išvaizdą, seksualinio turinio žinučių ar nuotraukų siuntinėjimas, nelaukti, įkyrūs fiziniai prisilietimai, nepageidaujami bučiniai ar apkabinimai, primygtini kvietimai susitikti – visa tai skirtingos seksualinio priekabiavimo formos.
Toks elgesys malonus tik vienam žmogui. Kitas ar kita pasijunta nesaugiai, galbūt patiria pasidygėjimą, pažeminimą, gėdą. Tuo seksualinis priekabiavimas iš esmės skiriasi nuo flirto – pastaruoju mėgaujasi abu.
Žvelgiant iš šalies gali būti keblu nustatyti – koks elgesys yra flirtas ir koks – priekabiavimas. Vienareikšmį atsakymą gali suteikti tik asmuo, kuri(s) jį patyrė. Pavyzdžiui, jei vadovas vadina tave zuikučiu, o kolegos aptarinėja išvaizdą ir dėl to jautiesi nemaloniai – susidūrei su seksualiniu priekabiavimu.
Seksualinis priekabiavimas darbe yra nusikaltimas. Tai pažymima ir Baudžiamajame kodekse. Visai nesvarbu, priekabiauja seksualinių santykių siekianti(s) vadovas / vadovė ar pažeminti norintys kolegos.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės nesuvokia, kad su jais elgiamasi nederamai. Bet tai nereiškia, kad jie jaučiasi saugūs ir laimingi, kai prie jų priekabiaujama. Tyrimai atskleidžia, kad priekabiavimas daro neigiamą poveikį net jį pasyviai stebėjusių žmonių psichologinei gerovei. Taigi apnuodija visus.
Normalu būdavo, kad darbe vyrai pliaukšteli kolegėms moterims per sėdmenis. Tada tai neatrodė kas nors baisaus ir nenormalaus. Pasijuokdavai ir viskas, juk tokie jau tie vyrai.
Seksualinė prievarta atpažįstama lengviau. Tai vertimas turėti lytinius santykius, pasitelkiant fizinę jėgą, psichologinį smurtą ir manipuliacijas. Išžaginimas, intymių kūno vietų lietimas ar vertimas jas liesti, vertimas fotografuotis ar filmuotis apsinuoginus yra lytinės prievartos pavyzdžiai. Ją gali patirti moterys ir vyrai, mergaitės ir berniukai, net kūdikiai.
Kelias valandas autobuse į mane gašliai spoksojo vyras. Buvo labai nejauku, todėl persėdau į kitą vietą, o jis atsisėdo arčiau manęs. Išlipau ne savo stotelėje vien tam, kad pabėgčiau. Visą kelią eidama namo verkiau, po to dar ilgai jaučiausi šlykščiai.
Nėra jokios tipinės vietos, kurioje tai nutinka. Seksualinę prievartą moterys patiria ir viešoje erdvėje, tačiau dažniau užpuolikais tampa pažįstami vyrai iš artimos ar profesinės aplinkos.
Tik neseniai moterys pradėjo drąsiau kalbėti apie patirtą seksualinę prievartą ar seksualinį priekabiavimą. Po pasaulį pasklido grotažymė me too, kuri reiškia – aš irgi tai patyriau. Ją lydėjo bendrumo ir išsilaisvinimo jausmas. Tačiau su didele atatranka pasipylė komentarai, esą „jos meluoja“, „išsigalvoja“, „nori uždrausti flirtą“, „vyrai taps nekaltomis aukomis“.
Tokios reakcijos rodo, kad gyvename visuomenėje, kuri ilgus šimtmečius pateisino seksualinę prievartą prieš moteris. O kalbėti apie tai buvo tabu. Todėl tiesiogiai su tuo nesusidūrusiems, ypač vyrams, sunku patikėti, kad seksualinė prievarta nuolat kažkur vyksta. Moterų liudijimais nepasitikima ir dėl kultūrinio seksizmo. Iš čia taip pat ateina žalingi lyčių stereotipai ir įsitikinimas, kad moterų vertę nusako vyrų dėmesys, dėl kurio esą jos ir tegyvena. Lygiai taip pat pavojingas mitas, kad vyrai nuolat nori lytinių santykių ir negeba savęs valdyti.
Seksualinė, ypač vaikystėje patirta, prievarta palieka gilius randus – tai psichologinė trauma. Ji iš esmės sudrebina pasitikėjimą pasauliu ir kitais žmonėmis. Už psichiatrinių diagnozių, pavyzdžiui, depresijos, valgymo sutrikimų, šizofrenijos, gali slypėti ir prievartos patirtys. Su tuo gali būti susijęs ir antsvoris, tampantis simboline apsauga nuo pakartotinės prievartos.
Esame stiprios, todėl, jei pavyksta atkurti saugumo jausmą, atsigauname. Tam gali padėti ir teisingumo atstatymas.
Bėda ta, kad moteris, pasiryžusi prabilti apie patirtą prievartą, sulaukia didžiulio srauto niekinančių ir net grasinančių komentarų, ypač jei ji yra viešas asmuo. Taigi įvyksta pakartotinė trauma. O nuteistų už seksualinę prievartą – vos vienas kitas. Pamenate policininko repliką apie Lietuvos regione žiauriai išprievartautą merginą – „mažiau lakt ir raitytis reikia“? O visas kitas frazes apie tai, kur ji turėjo eiti ar neiti, kokius rūbus vilkėti, kokį makiažą naudoti?
Prieš keliolika metų mūsų kaime buvo išprievartauta paauglė. Vieną vakarą sumušta ir pusnuogė atbėgo šaukdamasi pagalbos pas kaimynus, o šie iškvietė policiją. Po tokio įvykio dar daug metų kaime buvo aptariama jos išvaizda ir apgailestaujama, kad dėl savo iššaukiančių rūbų sugadino gyvenimą ją išprievartavusiam vyrui, vėliau nuteistam kalėti.
Tai, kad aplinkiniai linkę kaltinti aukas, yra dar viena kultūrinio seksizmo apraiška. Išties tai tokia pati nesąmonė, kaip kaltinti parduotuvės savininką dėl to, kad jį apiplėšė. Joks elgesys ar išvaizda negali priversti kito nusikalsti. Mūsų kūnai yra mūsų. Todėl kiti privalo gerbti asmenines ribas.
Net tuomet, kai įsibėgėjus intymiai akimirkai pasakome „ne“ ar kitaip išreiškiame norą, kad partneris liautųsi, – jis privalo liautis. Turime teisę persigalvoti, nepriklausomai nuo to, ar esame apsvaigusios nuo alkoholio ar kitų medžiagų, mylimės su sutuoktiniu ar su nepažįstamu asmeniu.
Eidama viena namo temstant visada kam nors paskambinu, kad, jeigu ką, išgirstų, kad man kažkas nutiko. Jei turiu praeiti pro neaiškius vyrus, garsiai telefonu meluoju: „Jau tuoj ateisiu, tu jau netoli, taip?“ Anksčiau nešiodavausi ašarinių dujų, dabar vaikštau su tarp pirštų įspraustais raktais.
Poveikį mūsų gyvenimams daro ne tik patirta prievarta, bet ir nuolatinė jos grėsmė. Vengiame vaikščioti vienos tamsiu paros metu, numatome, kaip spruksime iškilus grėsmei, apie nesaugumą įspėjame kitas moteris, pavyzdžiui, savo dukras. Dėl to tampame labiau pririštos prie namų. Keičiasi mūsų savivoka ir saviraiška – gūžiamės, „mąžtame“. Kartais vengiame prieštarauti, ribojame save. Kartais nesijaučiame saugios vilkėdamos trumpesnius sijonus ar sukneles – vienas švilptelėjimas ar replika einant gatve gali priversti pasijusti šlykščiai.
Kas dėl to kaltas? Ne tik konkretūs vyrai, kurie padarė nusikaltimus, bet ir pati lyčių sistema. Juk moterys ir vyrai nėra kilę iš skirtingų planetų, taigi negali būti, kad berniukai tiesiog gimsta prievartautojais ar smurtautojais. Galų gale daugybė vyrų kuria lygiaverčius ir pagarbius santykius!
Kraupios statistikos paaiškinimą sufleruoja faktas, kad tiek daug įtakingų, aukšto statuso, reikšmingas pareigas užimančių vyrų griebiasi prievartos. Kultūra vyrams tiesiog suteikia daugiau galios! Smurtas apskritai yra pagrindinis ginklas tiems, kurie piktnaudžiauja galia, – nesvarbu, kalbame apie sutuoktinį, viršininką ar diktatorių. Juk lytinė prievarta prieš moteris tikslingai naudojama ir kare, siekiant palaužti tautą ar bendruomenę.
Galios skirtumai paaiškina ir tai, kodėl moterys su negalia, ypač su intelekto negalia, patiria daugiau seksualinės prievartos. Kas atsitinka, jei mergaitėms suprantamu būdu nesuteikiama informacija apie prievartos neteisėtumą? Iš jų atimama galimybė nuspręsti, ar užsiimti seksualine veikla.
Taigi seksualinės prievartos, tiek karo, tiek taikos metu, prevencija yra ne kas kita kaip lyčių lygybės skatinimas.
Pats metas paaiškinti berniukams, kodėl tampyti mergaites už kasų – nepriimtina. Taip pat suteikti jiems daugiau galimybių pažinti pasaulį mergaičių akimis.
Ką daryti?
- Patyrei lytinę prievartą? Jei tai įvyko neseniai, pasirūpink savo saugumu ir nedvejodama kreipkis į gydytoją. Visos tavo emocijos ir reakcijos, kad ir kokios keistos atrodytų, yra normalios, nes tai šokiruojanti patirtis. Ieškok pagalbos – artimųjų, psichologinės, emocinės paramos linijų. Labai svarbu turėti su kuo pasikalbėti, gauti palaikymą, pasijusti saugiai. Kaip ir kitų nusikaltimų atveju – turi teisę kreiptis į policiją. Tai gali padėti sustabdyti nusikaltėlį, apsaugoti kitas moteris. Tačiau neprivalai to daryti. Bet kuriuo atveju išsaugok įkalčius, pavyzdžiui, susirašinėjimų nuotraukas. Pravartu iškart po įvykio padaryti balso įrašą apie tai, kas nutiko. Jei kreipiesi į policiją ką tik patyrusi lytinę prievartą – nesiprausk, kol nebus paimti ėminiai, išsaugok drabužius, nusifotografuok.
- Lytinę prievartą ar priekabiavimą patyrė tavo draugė, kolegė ar pažįstama? Išklausyk ir leisk jai suprasti, kad esi pasiruošusi padėti. Jokiu būdu nemokyk, ką turėjo daryti, kad išvengtų priekabiavimo ar prievartos. Pabrėžk, kad tai nėra jos kaltė – buvo įvykdytas nusikaltimas. Turėk omenyje, kad pranešti teisėsaugai apie patirtą lytinę prievartą yra labai sunku, todėl nespausk, leisk nukentėjusiajai pačiai priimti sprendimus. Atsigavimas po traumos – ilgas procesas. Gali trukti savaites, mėnesius ar kelerius metus, išlikti skaudžiu prisiminimu visą gyvenimą.
- Tapai seksualinio priekabiavimo liudininke? Jeigu jautiesi pakankamai saugiai, įsiterpk ir pasakyk, kad toks elgesys – nederamas. Gali padėti priekabiavimą patyrusiajai pasitraukti, paklausti, ar gali kuo padėti.
- Išgirdai seksistinį juokelį?
Tavo reakcija į seksistinius juokelius ar komentarus formuoja, kaip aplinkiniai elgsis ateityje. Kartais keleto reakcijų užtenka, kad visas kolektyvas ar draugų ratas atsisakytų nepagarbaus kalbėjimo apie moteris.
Taigi išgirdusi juokelį, kuriuo menkinamos ar stereotipiškai vaizduojamos moterys, tu gali:
- Nesijuokti, nes nejuokinga.
- Paprašyti paaiškinti, pavyzdžiui: „Atsiprašau, aš gal ne visai supratau, ar galėtum paaiškinti, kas čia tokio juokingo?“
- Pasakyti, kad tau nemalonu ir nenori, jog prie tavęs būtų taip kalbama.
- Pasikalbėti. Galbūt juokelį pasakęs asmuo anksčiau nesusimąstė, kad elgiasi nepagarbiai. Tokiu atveju gali paaiškinti, kodėl taip juokauti netinkama. Aišku, pagalvok, ar verta skirti laiko šiam pokalbiui.
- Jei tai įvyksta darbe, apie netinkamą elgesį pranešti atsakingam asmeniui, pavyzdžiui, vadovei ar vadovui, personalo skyriaus darbuotojams.
- Neprivalai leisti laiko su žmonėmis, kurie yra nepagarbūs.
- Skatink pagarbą asmens riboms. Auginant vaikus ar leidžiant laiką su draugų vaikais, darbiniame susitikime ar pirtyje su bičiuliais – visur, kur yra žmonių, ten yra ir jų ribos. Ne visi aplinkiniai nori apkabinimo ar bučinio sveikinantis. Kai kurie jaučiasi nejaukiai, jei prie jų liečiamasi pozuojant fotografijai ar sėdima labai arti. Ne visiems vaikams patinka „užkutenimas“. Tačiau mes nesame skatinami saugoti savo ribų, pasakyti „ne“, taigi kartais tyliai kenčiame. Tikra atgaiva, jei aplinkiniams topteli į galvą atsiklausti, pavyzdžiui: „Ar galiu tave apkabinti?“ Berniukus ir mergaites taip pat verta mokyti pasakyti „man tai nepatinka“, kai pažeidžiamos jų asmeninės ribos.
Šio teksto autorės – Lygių galimybių plėtros centro komandos narės, savanorės ir bičiulės.
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
Daugiau tekstų
Moterys – socialiai nuovokesnės? Galbūt. Tačiau mokslas atskleidžia – ne iš prigimties jos tokios. Socialinio rato kūrimo ir palaikymo įgūdžiai įgyjami gyvenimo eigoje ir tobulėja praktikuojami. Nereikia būti aiškiaregiu, kad suprastum, jog tam tikromis progomis kas nors turi pasirūpinti šventės organizavimu, dovanomis, vaišėmis, sveikinimais. Kas nors turi apskritai tas šventes atsiminti, pasiskaičiuoti jubiliejus ir sukaktuves, o laikui atėjus susiruošti į svečius arba tuos svečius pasikviesti.
Judėjimas už moterų teises visada siekė plėsti motinystės supratimą. Tai sudėtinga užduotis, ir aktyvisčių nuomonės ne kartą išsiskyrė.
Jei autobusų stotelėje užkalbintum būrelį nepažįstamų žmonių – ką jie pastebėtų pirmiausia? Kad esi moteris? Aprangos stilių? Amžių? Jei turi matomą negalią – didelė tikimybė, kad būtent ji atsidurs pirmame plane. Nepažįstamųjų reakciją staiga paveiks visokios baimės bei stereotipai.