Patogumo triumfas šiuolaikinėje gatvės madoje
Lengvai suprantama kalba (čia paspausti)
Gidas moterims apie moterų teises.
Patogumo pergalė šiuolaikinėje gatvės madoje.
2023
 | Seniau moterys nešiojo nepatogius rūbus. Kai kurie: • rūbai, • batai, buvo negerai moterų sveikatai. Tai reiškia moterims skaudėjo kūną, jeigu jos nešiojo šiuos rūbus. |
 | Dabar moterys gali nešioti ką nori. Tai reiškia, jos gali nešioti visus rūbus, pavyzdžiui: • didelius rūbus, kurie neaptempia jų kūno, • sportinius batelius, kitaip vadinamus kedais, • patogius apatinius rūbus, pavyzdžiui kelnaites, • sukneles su kišenėmis. |
 | Moterys dažnai nešioja apatinius rūbus. Apatiniai rūbai gali būti liemenėlė. Anksčiau liemenėles siuvo plonoms moterims. Dabar liemenėlės yra siuvamos visokioms moterims. Jos yra patogios. |
 | Filmuose ar reklamose Moterys taip pat vaidina filmuose. |
 | Anksčiau vyrai dažnai piešdavo moteris. Jie taip pat mokėjo už tai, kad kažkas kitas nupieštų moterį. Todėl senuose piešiniuose moterys dažnai pozuoja vyrams. Piešiniuose jos tik stovi, tačiau nedirba kitų darbų. Tai yra blogai. Moteris gali ne tik stovėti. |
 | Dabar visi sako, kad moteris yra atsakinga už save. Moteris yra atsakinga už savo kūną. Moteris turi patikti sau, o ne vyrui. Moteris nėra daiktas. Ji yra žmogus. |
 | Internete galima rasti daug patarimų, kaip moteris turi atrodyti. Tai yra blogai. Moteris turi atrodyti taip, kaip ji nori atrodyti. |
 | Moterys dirba. Darbe joms sako, kaip jos turi atrodyti. Taip pat moterys eina į šventes. Joms sako, kad šventėse, jos turi atrodyti gražiai. Moterys turi rengtis taip, kaip jos nori. Žmonės neturi sakyti moteriai, kaip ji turi atrodyti. |
 | Kiti žmonės sako, kad moteris bus laiminga, jei ji bus graži. Tačiau visos moterys yra gražios. |
 | Kartais moterys bando būti tokios, kokiomis joms sako būti kiti žmonės. Jos pradeda: • mažai valgyti, • laikytis dietų, • daryti operacijas. Tai yra blogai. |
 | Žmonės negražiai kalba, jeigu moterys nesidažo. Žmonės negražiai kalba, jeigu moterys priauga svorio. Tai yra blogai. Moterys gali būti tokios, kokios nori būti. |
 | Moterys stengiasi rengtis gražiai, Tada žmonės kaltina moterį. |
 | Dabar viskas keičiasi. Dabar moterys gali būti skirtingos. Visos moterys gali jaustis gerai. Visos moterys gali nešioti: • patogius ir • gražius rūbus. |
Tekstą į lengvai suprantamą kalbą vertė Miglė Baltrūnaitė.
Tekstas išbandytas bendrijoje „Vilniaus Viltis“.
Paveikslėlių šaltinis:
Piktogramų autorius: Sergio Palao. ARASAAC (https://arasaac.org/).
Licencija: CC (BY-NC-SA). Priklauso: Aragono vyriausybė (Ispanija).
Kai buvau maža, mėgau matuotis mamos aukštakulnius. Vėliau patyriau, kad juos avėti nėra patogu: bet kada gali įstrigti ar nulūžti kulniukas, be to, visa gatvė aidėdavo man atkulniuojant – temstant tai tiesiog nesaugu. Jau nekalbu apie tai, kad visur keliaudavau vėžlio žingsniu.
Šimtmečius moterys buvo priverstos spraustis į korsetus ir nesuskaičiuojamus pasijonius, vėliau atkeliavo ankštos liemenėlės ir trumputės, atsisėsti neleidžiančios suknelės, siaurikės (žargonu vadinamos stringais), džinsai žemu liemeniu, įmantriai suveltos šukuosenos, įvairiausios pakulnių atmainos. Atrodė, amžinai stipinėsime ant aukštakulnių, tampydamos aukštyn kylančius sijonus ir melsdamosi, kad nenubėgtų pėdkelnių akis.
Bet štai, šių dienų gatvės madoje nauji vėjai: didelių dydžių drabužiai (angl. oversize), abiem lytims skirti rūbai (angl. unisex), laisvo kirpimo siluetai, sportinė avalynė, netgi apatiniai rūbai ar galvos apdangalai tampa funkcionalūs ir patogūs. Suknelėse pagaliau atsirado kišenės! Karantino metu pamėgtų sportinių kelnių įvairovė madingų miestiečių spintose išstūmė siaurėjančius džinsus.
Bene garsiausias pasaulyje moteriškų apatinių prekės ženklas „Victoria’s Secret“ turėjo prisitaikyti prie kintančios rinkos – per keletą metų krūtinę pakeliančių liemenėlių pardavimai smarkiai sumažėjo, mat daug laiko namuose praleidžiančios klientės pirmenybę ėmė teikti patogumui. Visame pasaulyje žinomas prekės ženklas, daugelį metų sietas tik su lieknais modeliais, ėmėsi keisti įvaizdį. Anot jų pačių, nuo išskirtinio – prie įtraukaus, taigi tinkamo visiems kūnams.
Prekyboje atsirado ne tik judesių nevaržančios minkštos, nėriniuotos (braletės) bei sportinio stiliaus liemenėlės, bet ir skirtos žindančioms, pagimdžiusioms ar mastektomiją išgyvenusioms moterims.
Kieno tai nuopelnas – karantinų? O gal viešos kritikos? Juk pokyčiai minėtoje „Victoria’s Secret“ produktus gaminančioje įmonėje įvyko po ilgų metų nuožmios kritikos dėl stereotipinių grožio standartų, diskriminacijos ir modelių patiriamos seksualinės prievartos. Dar svarbiau – pirkėjos ėmė atverti pinigines kitiems prekės ženklams, į savo DNR įrašiusiems įvairovę ir patogumą, pavyzdžiui, Rihannos „Savage x Fenty“.
Mados keičiasi. Tiesa, moterų mada keičiasi greičiau negu vyrų. O šiuolaikinės tendencijos – ne pirmas bandymas išlaisvinti kūną. Prisiminkite hipių judėjimą! Deja, kūno įrėminimo ir suvaržymo praktikos vis grįžta. Kodėl moters išvaizdai apskritai skiriama šitiek dėmesio? Kodėl pačios jaučiame, kad turime nuolat gražintis?
Mėgstu rengtis patogiai, dėviu drabužius, kurie nesiglamžo ir tinka visoms progoms. Jei pasidažau, užsimirštu ir į akis pritrinu tušo, o išsipuošus ir pasitempus kokio nors renginio proga, netrukus įsiskauda galvą. Bet kartais pagaunu save veidrodyje ir sustingstu – šiandien atrodau visai ne seksualiai. Ta mintis kelia nerimą, galvoje praskrieja: „O jei imsiu atrodyti nepatraukli savo partneriui?“ Netikiu dirbtiniais grožio standartais, bet kai esu pavargusi, pažeidžiama – jie beda užnuodytą strėlę man į paširdžius.
Norėdamos suprasti, kas vyksta, atkreipkime dėmesį į tai, kaip moterys vaizduojamos filmuose, reklamose ar dailės kūriniuose. Nagrinėdama kiną Laura Mulvey 1975 m. pirmoji pavartojo dabar plačiai žinomą terminą vyriškas žvilgsnis (angl. male gaze). Taigi pastebėjo, kad moterys vaizduojamos kaip apžiūrėjimui ir įvertinimui skirti geismo objektai. Gražūs jų kūnai tampa svarbesni nei tai, ką jos sako ar mąsto.
Kitaip tariant, mūsų kultūroje heteroseksualaus vyro žvilgsnis yra pagrindas moters išvaizdai vertinti. Žinoma, grožis, patrauklumas, geismas – neatskiriama žmogiškos būties dalis. Tačiau šiuo atveju kalbama apie galios skirtumus. Vyrą toks žvilgsnis paverčia aktyviu asmeniu (subjektu), o nužiūrimą moterį – pasyviu daiktu (objektu).
Pastebėta, kad moterys filmuose mažiau nei vyrai kalba, rečiau turi vardus ar būna pagrindinėmis veikėjomis. Kino industrijoje naudojamu Bechdelio-Volaso testu (angl. Bechdel-Wallace Test) vertinama, ar filme yra bent viena scena, rodanti dvi besikalbančias veikėjas. Beje, testas laikomas neišlaikytu, jei moterys tarpusavyje kalbasi apie vyrus arba tėra bevardės šalutinės veikėjos. Tik 60 proc. populiariausių 2021 m. filmų atitinka šias sąlygas, tačiau tai laikoma nematytu proveržiu!
Labai sunku rasti klasikinių dailės kūrinių, kuriuose moterys vaizduojamos darančios ką kita, nei pozuojančios vyrams. Dažnai apnuogintos, „tobulo“ kūno – nors standartai ir keitėsi laikui bėgant. Nieko keisto, juk paveikslus užsakydavo vyrai, nes turėjo tam pinigų. Juos kūrė taip pat vyrai, o moterims mokytis dailės ir tapyti ką nors daugiau nei obuolių ir vynuogių natiurmortas ilgą laiką buvo tiesiog draudžiama.
Šiuolaikinė mada – viena tų sričių, kuriose siekiama neutralizuoti vyrišką žvilgsnį. Moters kūnas pirmiausia priklauso jai pačiai. Jis – realus. Nėra kūno, kuris atitiktų neįgyvendinamą „tobulumo“ standartą. Kartais jį skauda ar jame būna nepatogu. Jį keičia gyvenimas ir menstruacijų ciklai. Moteris yra žmogus, o ne seksualiniam sužadinimui skirtas daiktas.
Suprantama, kad gyvenime norime nuveikti kur kas daugiau, nei tik be perstojo savęs klausti: ar pakankamai išryškintos mano kūno formos, atidengtas reikiamas plotas odos paviršiaus, dailiai ant aukštų kulniukų siūbuoja klubai?
Ilgai nedrįsau matuotis laisvo kirpimo švarko, nors vis apie tai pagalvodavau. Buvau išmokusi, kad rūbais esą turiu paryškinti figūrą. Kai pagaliau išdrįsau įsigyti švarką, iškart pasijutau solidesnė, tarsi visa galva aukštesnė. Nieko keisto, kad vyrai tiek metų gyvena kostiumuose!
Deja, socialiniai tinklai mirgėte mirga „tobulais kūnais“, grožio ir dietos patarimais. Įmonėse vis dar keliami reikalavimai, kaip darbuotojos turi rengtis ir atrodyti. Galima pagalvoti, kad jei stiuardesė nevilkės aptempto sijonėlio ir aukštakulnių, iškils pavojus lėktuvo saugumui.
Šventėse, pobūviuose iš moterų tikimasi ir tam tikros aprangos, ir avalynės, ir makiažo. Dar blogiau – pačios moterys linkusios viena kitą griežtai kritikuoti: „Būtų graži, bet nesusitvarkius: nepasidažo, visur su kelnėm vaikšto“; „Kaip galima tokią suknelę rengtis, kai turi antsvorio? Gėdos reikia turėti“; „Apsirengusi kažkokiu maišu, figūros nesimato, nemoka savo privalumų pabrėžti.“
Aplinka tiesiogiai ir netiesiogiai mus bombarduoja žinučių srautu, kaip turim atrodyti, norėdamos būti mylimos ir laimingos. Todėl daliai moterų grožis ir puošimasis tapo varginančiu olimpiniu sportu.
Dirbtiniai kūno standartai gali vesti prie valgymo sutrikimų. Klesti plastinės chirurgijos verslas, skatinantis tikėti, kad moters grožis – svarbiausias jos vertės matas ir požymis. Sakoma: „Antanui pasisekė, gražią žmoną gavo“, – ir viskas aišku, klausimas aptartas, kaip gali nepasisekti, jei papuolė graži žmona?
Na, o grožio žaidynėse nedalyvaujančios moterys neretai laikomos apsileidusiomis. Tai dažnai prikišame vakarietėms: jos leidžia sau sustambėti ir to visai neslepia, vaikšto viešumoje nesidažiusios, nepasipuošusios, o ir žalingais įpročiais nenusileidžia vyrams.
Savo įsivaizduojamo grožio sureikšminimas atrodo itin stiprus Rytų Europoje. Štai, į Lietuvą pradėjus plūsti pabėgėliams iš Ukrainos, „TikTok“ platformoje pagausėjo ginčų tarp lietuvaičių ir ukrainiečių – kurios gražesnės. Atrodytų, tik nuo to ir priklauso šių moterų gyvenimo kokybė.
Tai aš stengdavausi krūtinės neslėpti taip labai. Bet nenorėjau atrodyti šokiruojančiai, kad paskui tikrai nepalaikytų manęs kažkokia tai... Nesvarbu, kad sėdžiu vežime, bet irgi noriu būti daili, irgi noriu būti moteriška, kažkam patikti. Bet nevulgari.
Primetami grožio standartai turi ir dar tamsesnę pusę. Kultūrinės normos skatina moteris nuolat būti patraukliomis, o patyrus seksualinę prievartą minia kritikuoja, esą buvo apsirengusios per daug seksualiai. Daugybė moterų balansuoja ant siauro lyno, bandydamos ir būti seksualios, ir neperžengti padorumo ribos. Tačiau nėra objektyvių taisyklių, nurodančių tinkamą suknelės ilgį ar kiek atvira turi būti dekoltė ir pan. Niekas neturi teisės mums aiškinti, kaip turėtume rengtis.
2022-ieji. Rihanna visam pasauliui parodo apnuogintą nėščiosios pilvą. Jaunimo dievaitė Billie Eilish vieną dieną koncertuoja pasipuošusi apdribusiais treningais, kitą – pozuoja dėvėdama korsetą. Atrodo, kad tai vyksta ne tik tolimame žvaigždžių pasaulyje. Pasirinkimų, kaip rengtis, daugėja mums visoms. Pasinaudokime jais.
Man labai patinka, kad galiu prie plevėsuojančios suknelės avėti sportinius batelius, – jaučiuosi ir pasipuošusi, ir madinga, ir į bet kokį kalną pasiruošusi užlipti.
Ką daryti?
- Renkis taip, kaip tau malonu, patogu. Jei nori – pasidažyk ar puoškis drabužiais, kurie atrodo labai „moteriški“. Jei nori – apsisiausk „vyrišku“ švarku. Išties rūbai neturi lyties.
- Primink sau ir kitoms moterims savo aplinkoje, kad visgi ne kūno grožis ar madingi rūbai yra sėkmingo gyvenimo ir laimingų santykių garantas.
- Išreikšk daugiau palaikymo ir mažiau kritikos kitų stiliaus pasirinkimui.
Šio teksto autorės – Lygių galimybių plėtros centro komandos narės, savanorės ir bičiulės.
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Projektas vykdomas kartu su asociacija „Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras“ ir asociacija „SOS vaikai, Lietuvos agentūra, Panevėžio skyrius“.
Daugiau tekstų
Moterys – socialiai nuovokesnės? Galbūt. Tačiau mokslas atskleidžia – ne iš prigimties jos tokios. Socialinio rato kūrimo ir palaikymo įgūdžiai įgyjami gyvenimo eigoje ir tobulėja praktikuojami. Nereikia būti aiškiaregiu, kad suprastum, jog tam tikromis progomis kas nors turi pasirūpinti šventės organizavimu, dovanomis, vaišėmis, sveikinimais. Kas nors turi apskritai tas šventes atsiminti, pasiskaičiuoti jubiliejus ir sukaktuves, o laikui atėjus susiruošti į svečius arba tuos svečius pasikviesti.
Judėjimas už moterų teises visada siekė plėsti motinystės supratimą. Tai sudėtinga užduotis, ir aktyvisčių nuomonės ne kartą išsiskyrė.
Jei autobusų stotelėje užkalbintum būrelį nepažįstamų žmonių – ką jie pastebėtų pirmiausia? Kad esi moteris? Aprangos stilių? Amžių? Jei turi matomą negalią – didelė tikimybė, kad būtent ji atsidurs pirmame plane. Nepažįstamųjų reakciją staiga paveiks visokios baimės bei stereotipai.