Lygių galimybių plėtros centras

ACCESSIBILITY TABLET MOBILE

Draudžiama meilė: gimei ne toje tvoros pusėje

Izraelio įstatymams ribojant palestiniečių Izraelio piliečių teisę į šeimą, santuoką ir šeimos gyvenimą kartu, meilė apartheido* sąlygomis įrodo esanti sudėtinga, bet įmanoma._x000D_
_x000D_
Tą vakarą Tanjai Keilani vakarieniaujant su artima drauge, ši išsipasakojo apie santykių su sužadėtiniu sunkumus. Ne kasdienius ginčus, o valstybiniu lygiu vykdomą politiką, kuri draudžia įsimylėjėliams būti kartu. „Būtent tada pilnai suvokiau, kaip plačiai Izraelio apartheidinė sistema veikia individus, ribodama pačią asmeniškiausią teisę: teisę mylėti”, – rašo Tanja, Niujorke gyvenanti žmogaus teisių aktyvistė. Jos video projektas „Meilė aperheido sąlygomis” gimė po ano pokalbio su drauge. Jame pristatomos palestiniečių šeimų istorijos, kurias sieja bendras faktorius: teisinė Izraelio bazė, ribojanti laisvą pasirinkimą, kur gyventi ir su kuo._x000D_
_x000D_
Palestiniečiai sudaro maždaug penktadalį Izraelio piliečių (apie 1.5 mln. žmonių). Dauguma jų gyvena Nazarete, Galilėjos kaimeliuose, taip pat pajūrio miestų Akos, Jafos ir Haifos senamiesčiuose, klajokliai beduinai apsistoję Nakabo dykumoje, kuri driekiasi ligi pat Egipto ir Raudonosios jūros. Tačiau Pilietyvės ir įvažiavimo į Izraelį įstatymas draudžia Izraelio piliečių sutuoktiniams iš Gazos ar Vakarų Kranto pilnavertiškai gyventi Izraelyje kartu su savo šeima. „Šis įstatymas yra rasistinis, paremtas diskriminacija dėl etninės kilmės”, – teigia Izraelio žmogaus teisių organizacija „Hamoked”. Pirmąkart įvestas 2003 m. kaip laikina metus turėjusi trukti priemonė antrosios palestiniečių Intifados (sukilimo prieš okupaciją) metu, šis įstatymas kasmet pratęsiamas. Abi teisinio centro „Adalah” skundai Aukščiausiajam Teismui dėl diskriminacinio įstatymo pobūdžio buvo atmestos, tiesa, vos vienu teisėjo balsu: 6 prieš, 5 už._x000D_
_x000D_
Taisyras yra iš Akos, jo žmona Lana – iš Dženino miesto Vakarų Krante. Po judviejų vestuvių 2006 m. Lana gavo laikiną leidimą gyventi Izraelyje, kurį kiekvienais metais privalo atnaujinti. Izraelio pilietybė jai nebuvo suteikta, o leidimas gyventi neužtikrina socialinės apsaugos. Tad turinti aukštąjį išsilavinimą Lana negali legaliai dirbti, jos Vakarų Kranto vairuotojo pažymėjimas negalioja. Poros vaikai auga nebūdami tikri, jog jų mama nebus deportuota. Tiesa, šeima galėtų kraustytis į Lanos gimtąjį Dženiną, tačiau atbaido okupacinės sąlygos bei nedarbas. Be to, oficialiai Izraelio piliečiams – taigi ir Taisyrui – draudžiama įvažiuoti į Palestinos savivaldos žinioje esančias Vakarų Kranto teritorijas, įskaitant ir Dženino miestą._x000D_
_x000D_
Izraelio sukurta hierarchinė sistema, pasireiškianti asmens dokumentų spalva ir jų suteikiamomis (arba atimamomis) galiomis, kontroliuoja 1.8 mln. Gazos gyventojų, 2.8 mln. Vakarų Kranto palestiniečių, 300 tūkst. Jeruzalės palestiniečių bei pusantro milijono Izraelio piliečių asmeninius gyvenimus, judėjimą bei geografinę vietovę, kurioje jiems leista apsistoti. Daugiausia privilegijų šioje sistemoje turi tamsiai mėlynas Izraelio pasas, išduodamas teritorijoje gimusiems asmenims bei tiems, kurie imigruodami į Izraelį iš JAV, Europos, Australijos bei kitų kraštų sugeba įrodyti esą žydų tikėjimo. Šis pasas leidžia laisvai keliauti, suteikia visas valstybės garantuojamas teises ir apsaugas. Po jo šioje sistemoje atsiduria taipogi tamsiai mėlyna identifikacijos kortelė (ID), išduodama Jeruzalėje gimusiems palestiniečiams. Po Jeruzalės okupacijos 1967 m. miesto palestiniečiai buvo įvardyti kaip „nuolatiniai rezidentai”: toks statusas yra žemesnis nei pilietybė (pvz., nesuteikia teisės balsuoti parlamento rinkimuose) ir gali „baigti galioti”, tačiau leidžia laisvai kirsti Jeruzalę nuo Vakarų Kranto skiriančius patikros punktus. Ant žemiausio laiptelio asmens dokumentų hierarchijos sistemoje yra žalia identifikacijos kortelė, Izraelio išduodama Vakarų Kranto ir Gazos palestiniečiams. Jiems reikalingas leidimas įvažiuoti į Jeruzalę bei dabartinę Izraelio teritoriją, o leidimą gyventi kartu su Izraelio pasą turinčiais sutuoktiniais gauti labai sudėtinga._x000D_
_x000D_
„Nesam blogesni nei bet kurie kiti žmonės, pasirenkantys, ką myli, kaip ar kur”, – sako Taisyras viename „Meilė aperheido sąlygomis” video. „Izraelis okupavo mūsų žemę, tačiau jis negali okupuoti mūsų širdžių, – sako Lana. – Aš laisva mylėti, ką noriu, kaip ir kiekvienas žmogus laisvas mylėti. Joks rasistinis ar fašistinis įstatymas, jokia siena negali atskirti dviejų mylinčių žmonių.”_x000D_
_x000D_
* Apartheidas – rasinės diskriminacijos ir segregacijos politika._x000D_
_x000D_
Taisyras ir Lana (šeimos albumo nuotr.)_x000D_
_x000D_
Autorė Giedrė Steikūnaitė_x000D_
_x000D_
Giedrė Steikūnaitė yra žurnalistė, rašanti socialinėmis ir kultūrinėmis temomis. Ją ypač domina moterų teisės ir visuomenės pažanga. Šiame straipsnyje pateikiama moterų padėtis Vakarų Krante judėjimo laisvės atžvilgiu. Tekstas parengtas vykdant Užsienio reikalų ministerijos finansuojamą Vystomojo bendradarbiavimo projektą „Įgalinimas per dalijimąsi: moterys (po)konfliktinėse situacijose”. Projektą Lietuvoje vykdo Lygių galimybių plėtros centras.

 

 

Daugiau naujienų
Asociatyvi nuotrauka - drugys tarp lervų
gap.lt atsinaujino

Lygių galimybių plėtros centras pasitinka jus su atsinaujinusia www.gap.lt svetaine.  Naujas minimalistinis dizainas neapkraunantis vizualine informacija, stengiantis kuo aiškiau perteikt kas mes esame ir ką jūs čia galite surasti.

FB-post
Tarptautinė konferencija artėja – pasižymėkite datą!

Konferencija vyks hibridiniu būdu. Renginys vyks tik anglų kalba. Vietų skaičius renginio viduje gali būti ribojamas pagal numatomas Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Išsami konferencijos programa bus paskelbta vėliau.

seimos-darbo-balansas-konferencija
Kviečiame į tarptautinę konferenciją – „Šeimos ir darbo balansas: kodėl reikia jo siekti ir kaip tai užtikrinti”

Š. m. gegužės 31 d. Lygių galimybių plėtros centras kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba LR Seime organizuoja tarptautinę konferenciją „Šeimos ir darbo balansas: kodėl reikia jo siekti ir kaip tai užtikrinti”.

matomos-demesys-smurtui-pries-moteris-su-negalia
Startuojam! Matomos: dėmesys smurtui prieš moteris su negalia

Projekto tikslas – stabdyti smurtą dėl lyties prieš moteris su negalia ir vykdyti jo prevenciją.

Tinklalapyje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą jo veikimą bei tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra naudojami automatiškai. Siekiant individualizuoti Jūsų naršymo patirtį bei pateikti pasiūlymus, kurie būtų aktualūs būtent Jums, naudojami ir tiksliniai slapukai. Paspaudę „Sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų naudojimu. Savo sutikimą galite atšaukti bet kuriuo metu savo interneto naršyklės nustatymuose, ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos - Privatumo politikoje. View more
Sutinku