Lygių galimybių plėtros centras

ACCESSIBILITY TABLET MOBILE

Taika mūsų šeimose

Smurtas prieš moteris yra gana keblus dalykas – nesvarbu, kokie puikūs bebūtų mūsų įstatymai ir pagalbos sistema, smurtas vis tiek egzistuoja tose vietose, kurių šiuo metu įstatymai ir pagalbos sistema nepasiekia… Netgi geriausiu atveju, kai dedamos visos pastangos, kad nuo smurto nukentėjusi moteris, kuri atsiduria pagalbos centre kartu su savo trimis vaikais, būtų apibūdinama ne kaip auka, o kaip išsigelbėjusi nuo smurto, paaiškėja, kad netgi tai yra labai sunkiai pasiekiama. Ypač neturtingose šalyse, kuriose aukštas nedarbingumo lygis, kur nuosavybės teisės gerbiamos tik popieriuje._x000D_
_x000D_
Tuo pačiu, kaip man pasakė viena Gruzijos Parlamento narė 2007 m., visos mes aukos, dažnai pačios tam ir duodame sutikimą. Retais atvejais nuo smurto nukentėjusioms moterims pasiseka, nes jas palaiko tėvai ir šeima. Kaip jau tapo įprasta, ištekėjusios ir vaikų susilaukusios moters sugrįžimo jos buvusiuose namuose niekas nelaukia. Pasiteisinama tuo, kad jos brolis vedė, susilaukė vaikų, nėra pakankamai vietos ir pan. Be to, niekas nenori, kad pakvaišęs girtas žentas įsiveržtų į namus ir užkurtų pragarą. Taigi kantriai viską kęsk ir išsaugok savo šeimą – toks jau tas gyvenimas._x000D_
_x000D_
Gruzijoje jaunų moterų pagrobimai vedybų tikslu buvo gana būdingi septintajam dešimtmečiui. Paprastai, šeimos nesistengė atgauti savo dukterų ir susilaikydavo nuo kišimosi. Manau, kad tai baisiausia išdavystės forma, kai tavo tikras tėvas išduoda ir apleidžia tave, o motina, springdama ašaromis, sako: „Kantriai viską kęsk. Įprasi – toks moters likimas.” Šiandien pagrobimai, ypač nebaudžiami, nėra plačiai paplitę. Išimčių pasitaiko tik labai uždarose atokiose bendruomenėse._x000D_
_x000D_
Svarbu kuo skubiau imtis veiksmų, kurie padėtų užkirsti kelią smurtui šeimoje ir tuo pačiu pasipriešinti jam visur, kur tik jis bepasireikštų. Pasipriešinimas – tai tinkamas atsakas į smurto atvejus, kuris apima minėtą pagalbos sistemą ir įtraukia policiją, teisėjus, krizių ir pagalbos centrus. Įprastai tokį pasipriešinimą inicijuoja ne nuo smurto nukentėjęs asmuo, bet pilietinės visuomenės narys, toks kaip uolus aktyvistas iš vietinės pilietinės bendruomenės organizacijos. Tokių kaimo vietovių organizacijų yra mažai ir jos nutolusios dideliu atstumu viena nuo kitos. Viena iš jų vadovų Ketevan Khidasheli rašo:_x000D_
_x000D_
„Nors ir dedame be galo daug pastangų, manome, kad mums pasiseks, tik jei visuomenė palaikys mus, jei žiniasklaida dirbs šiuo klausimu, jei teisėsaugos institucijose atsiras pasikeitimų (kalbu apie policininkių moterų įtraukimą sprendžiant su smurtu šeimoje susijusias bylas ir taip pat apie smurtautojams skirtų psichologinės reabilitacijos programų sukūrimą). Nepastebėjau daug palaikymo iš visuomenės, o to priežastis yra vis dar gyvi stereotipai. Jei moteris mušama, iš karto nusprendžiama, kad „ji to nusipelnė”. Susiduriame su problemomis ten, kur turėtumėme gauti palaikymą. Deja, visuomenė ir pačios moterys nesuvokia, kad be moters mušimo ir nužudymo yra ir kitų smurto formų. Tai gali būti psichologinis spaudimas, prievarta, ekonominis piktnaudžiavimas. Dažniausiai, nuo smurto nukentėjusios moterys tyli, nesitikėdamos sulaukti jokios pagalbos, nors ir žino, kad smurtas jų atžvilgiu yra uždraustas įstatymu, renkasi susitaikymą su savo likimu. Net siaubingai nepakeliamomis sąlygomis, jos kreipiasi ne į policiją, bet į vietinės bendruomenės valdžią, kuri papriekaištauja smurtautojui arba paprašo jį parašyti pareiškimą, kuris neturi jokios juridinės galios. Nuo smurto nukentėjusi moteris suvedama akis į akį su smurtautoju, kuris gali ją žiauriai nubausti už tai, kad apie jį pranešė. Policijos pareigūnai, kurie išmano įstatymus ir yra pakartotinai apmokomi, retai kada išduoda apsaugos orderius, o tam yra tik vienas paaiškinimas – vyriškas solidarumas. Tačiau neseniai priimtu teisės aktų pakeitimu policijos pareigūnai yra įpareigoti išvesti smurtautojus iš gyvenamosios vietos, net jei ta vieta priklausytų pačiam smurtautojui”._x000D_
_x000D_
Daugelis mano, kad svarbiausias prioritetas šiandien yra pradėti teikti apsaugos paslaugas nuo smurto šeimoje nukentėjusioms moterims. Mes, kita vertus, manome, kad smurto prevencijai turėtų būti suteikiamas prioritetas. Jeigu mums nepavyks išspręsti šios problemos ir užtikrinti, kad ateities kartos būtų auklėjamos pagal vertybes, tokias kaip socialinis teisingumas, jei kiekvienas iš jų neprisiims atsakomybės už teisingumo siekimą, klaidžiodami be tikslo niekada taip ir neištrūksime iš šio užburto rato._x000D_
_x000D_
Netoleruokime smurto; nevalgykime prie bendro stalo su smurtautojais ir nesisveikinkime su jais; parodykime jiems savo požiūrį į smurtą. Smurtautojai yra niekšiškiausi sutvėrimai ir jie yra stiprūs, tik kai jų bijome.”_x000D_
_x000D_
 _x000D_
_x000D_
Autorė Marina Tabukashvili_x000D_
_x000D_
Marina Tabukashvili TASO fondo direktorė, nuo 2004 m. dirba Gruzijos kaimuose su nuo konfliktų nukentėjusiomis, šalies viduje perkeltomis ir etninių mažumų moterimis. Tekstas parengtas vykdant Užsienio reikalų ministerijos finansuojamą Vystomojo bendradarbiavimo projektą „Įgalinimas per dalijimąsi: moterys (po)konfliktinėse situacijose”. Projektą Lietuvoje vykdo Lygių galimybių plėtros centras.

 

 

Daugiau naujienų
Asociatyvi nuotrauka - drugys tarp lervų
gap.lt atsinaujino

Lygių galimybių plėtros centras pasitinka jus su atsinaujinusia www.gap.lt svetaine.  Naujas minimalistinis dizainas neapkraunantis vizualine informacija, stengiantis kuo aiškiau perteikt kas mes esame ir ką jūs čia galite surasti.

FB-post
Tarptautinė konferencija artėja – pasižymėkite datą!

Konferencija vyks hibridiniu būdu. Renginys vyks tik anglų kalba. Vietų skaičius renginio viduje gali būti ribojamas pagal numatomas Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Išsami konferencijos programa bus paskelbta vėliau.

seimos-darbo-balansas-konferencija
Kviečiame į tarptautinę konferenciją – „Šeimos ir darbo balansas: kodėl reikia jo siekti ir kaip tai užtikrinti”

Š. m. gegužės 31 d. Lygių galimybių plėtros centras kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba LR Seime organizuoja tarptautinę konferenciją „Šeimos ir darbo balansas: kodėl reikia jo siekti ir kaip tai užtikrinti”.

matomos-demesys-smurtui-pries-moteris-su-negalia
Startuojam! Matomos: dėmesys smurtui prieš moteris su negalia

Projekto tikslas – stabdyti smurtą dėl lyties prieš moteris su negalia ir vykdyti jo prevenciją.

Tinklalapyje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą jo veikimą bei tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra naudojami automatiškai. Siekiant individualizuoti Jūsų naršymo patirtį bei pateikti pasiūlymus, kurie būtų aktualūs būtent Jums, naudojami ir tiksliniai slapukai. Paspaudę „Sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų naudojimu. Savo sutikimą galite atšaukti bet kuriuo metu savo interneto naršyklės nustatymuose, ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos - Privatumo politikoje. View more
Sutinku